Vokietijoje, Anglijoje ir Amerikoje išeivijos lietuvių rūpesčiu buvo išleista dešimt Vlado Šlaito poezijos rinkinių.
Lietuvoje, krašte, kurio ilgesys perpina daugelio Vlado Šlaito eilėraščių motyvus, ilgą laiką buvo išleista tik viena jo poezijos knygelė „Be gimtojo medžio“ (1982 m.), neatskleidžianti visos Vlado Šlaito kūrybos esmės. Visi kiti jo poezijos rinkiniai tuo metu Lietuvoje buvo mažai kam matyti ir skaityti. Tik 1997 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido pilną V.Šlaito kūrybos rinktinę „Saulė ant šaligatvio“, kurią sudarė VDU Lietuvių literatūros katedros vedėja docentė I. Žekevičiūtė.
Nepakeliama bausmė
Jeigu jūs norit nubausti žmogų
sunkiau, nei gali žmogiška širdis pakelti,
jūs jo nešaudykit,
jūs jo nekarkit,
jūs jo nebauskit iki gyvos galvos kalėjimu.
Jūs jį ištremkit svetiman kraštan; jo tėviškę
paverskit krūva pelenų ir rašalu
raudonu lygumas žalias užliekit.
Jūs jį ištremkit svetiman kraštan, ir tūkstančiai
aštrių kaip peilis svetimų akių jį šaudys,
kasdieną medžiai svetimi jį kars,
ir svetimi namai ir svetimas gyvenimas
bus jo kalėjimas iki gyvos širdies!
<…>
[p. 12]
Šlaitas, Vladas. Žmogiškosios psalmės. –
Detmoldas: Pradalgė, 1949. – 110, [2] p.
Prisiminimui
Kai nebebus manęs, kai laikas mano kaulus
pavers į akmenį arba į šiurkščią žolę,
bent jūs paliudykit, o! akmenys ir žolės, kaip aš
mylėjau
šiuos rudenėjančius laukus, šį ramų viksvų
rudens šiurenimą;
kaip aš norėjau pasiimt kryželio vietoje
nors vieną viksvą su savim: prisiminimui.
[p. 25]
Šlaitas, Vladas. Ant saulėgrąžos vamzdžio. –
Londonas: D. Britanijos lietuvių sąjunga, 1959. – 43 p.
Be gimto medžio
Poezijoj
ieškau užuovėjos,
vyšnių šakos,
kuri žydi vasario mėnesį,
ir žibuoklių
ne šito pasaulio.
Ne džiaugsmui
teko gimti šitam pasauly ir ne iš džiaugsmo
tenka leisti metus ne po savo dangum.
Galvoju,
kiek galėtų ištverti medžio šaka be savo
gimto medžio kamieno?<…>
Šlaitas, Vladas. Be gimto medžio. –
Londonas : D. Britanijos lietuvių
sąjunga, 1962. – 43 p.
Rugsėjo mėnuo
Rugsėjo mėnuo reiškia rudenį.
Negerai gimti rudenį,
nes visi,
kurie gimsta rudenį,
yra atžymėti geltona rudenio spalva,
kuri ženklina liūdesį.
Toji spalva,
kurią pirmą kartą mačiau kūdikystėje,
taip ligi šiol ir paliko širdy gulėti,
idant kasdieną žiūrėčiau į šį pasaulį
pro geltoną rudenio spalvą.
<…>
Šlaitas, Vladas. Antroje pusėje. –
Londonas: Šaltinis, 1964. – 44 p.
Pusiau padalintas
Esu pusiau padalintas:
gyvenu Londone,
o širdis,
kaip pustelninkė,
nuolat traukia mane su savim Ukmergės karalystėn.
Šlaitas, Vladas. Širdies paguodai. –
Londonas: D. Britanijos lietuvių
sąjunga, 1965. – 43 p.
Taktas
Poezija yra muzika,
nes poezija yra taktas.
Tai skubus ir kirčiuotas taktas,
tačiau tai taktas.
Šitaip skamba pavasario medžiai pavasario vėjuje
pagal stiprų ir melodingą pavasario taktą.
[p. 28]
Šlaitas, Vladas. 34 eilėraščiai. – [So.
Boston, Mass.]: Juozas Kapočius, 1967.-44 p.
Žolynėlis
Esu žolynėlis,
pervežtas iš savo krašto
į svetimo krašto žemę,
ir už tai man sunku siūbuoti be savo žemės,
ir už tai man sunku siūbuoti be savo krašto.
[p. 23]
Šlaitas, Vladas. Aguonų gaisras. -[Southfield, Mich.]: Ateitis, 1969. – 56 p
Jei netikėčiau
Jei netikėčiau į šviesią, lietuvišką ateitį,
Būčiau seniai jau metęs rašyti eilėraščius.
Bet aš rašau ir rašau.
Ir rašau tik lietuviškai,
nes ir Dievas mane supranta tiktai lietuviškai.
[p. 7]
Šlaitas, Vladas. Pro vyšnių sodą . – Chicago (Ill.) : Ateitis, 1973. – 68 p.
Raudonos rožės
Esu žodžio tapytojas.
Dažų vietoj vartoju žodį.
Sumaišau savo mirusią meilę su savo svajonėmis,
ir eilėraščio rėmuose dega raudonos rožės.
Jei vartočiau dažus, tai tikriausiai
visos spalvos po šimto metų būtų išblukusios,
tik eilėraščio rėmuose dega raudonos rožės,
amžinai tokios jaunos ir skaisčios, ir neišblunkančios.
[p. 26]
Šlaitas, Vladas. Nesu vėjo malonėje. – Southfield (Mich.) : Ateitis, 1978. – 110 p.
Neišsakyta meilė
Eilėraščius, kuriuos aš jums skaičiau, užmirškit.
Eilėraščius, kuriuos aš jums rašiau, sudeginkit.
Tik mano meilę jums,
kurią aš jums norėjau išsakyt eilėraščiuose
ir kuri liks tarp jūsų ir manęs neišsakyta,
tik mano meilę pasilikit sau.
<…>
[p. 28]
Šlaitas, Vladas. Be gimtojo medžio.- Vilnius: Vaga, 1982. -142 p.
Šlaitas, Vladas. Rudenio vynas. – Western Springs (Ill.) : Ateities Literatūros fondas, 1991. – 55 p.
Šlaitas, Vladas. Rudenio vynas: [Brailio raštas]. – Vilnius: Mūsų žodis, 1999. – Spausdinta iš : Chicago, 1991. – Tiražas 13 egz.
Šlaitas, Vladas. Saulė ant šaligatvio: poezija, proza, vertimai, laiškai / [sudarė Indrė Žekevičiūtė]. – Vilnius:Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla, 1997. – 604 p.
Saulė ant šaligatvio: [Garso įrašas – MP3]: poezija, proza, vertimai, laiškai / skaito Juozas Šalkauskas. – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2010. – 1 garso diskas (CD).
