1950 metų vasarą respublikoje buvo sudaryti 87 rajonai, bibliotekos perorganizuotos į rajonines bibliotekas. Respublika padalyta į Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos sritis ir įkuriamos bibliotekos, kurių viena pagrindinių veiklų buvo metodinės pagalbos teikimas rajonų bibliotekoms. Bibliotekų darbuotojams pradėti organizuoti seminarai, kursai, pasitarimai.
1950 metais Ukmergės rajoninės bibliotekos spaudinių fondą sudarė 13 tūkstančių knygų, tarp kurių 41 procentas buvo rusų kalba [1].
Tais pačiais metais Ukmergės biblioteka tapo rajonine biblioteka, taip pat įkurtos Smėlių rajoninė biblioteka bei rajoninė vaikų biblioteka. Trijų miesto bibliotekų fonduose buvo sukaupta 26162 vnt. knygų, bibliotekose skaitė 4938 skaitytojai [2].
Vadovaujantis rajoninių bibliotekų nuostatais, kuriuose rašoma, kad rajoninėse bibliotekose, turinčiose daugiau kaip 10 tūkstančių knygų turi būti sisteminis ir abėcėlinis katalogai, Ukmergės rajoninė biblioteka pradėjo sudarinėti šiuos katalogus. Taip pat nuostatuose pažymėta, kad rajoninės bibliotekos turi turėti atskirą kilnojamąjį fondą, taigi bibliotekoje nuo 1954 metų išskiriamas atskiras kilnojamojo fondo skyrius [3].
Šiuo laikotarpiu pasikeičia net trys bibliotekos vedėjai: 1951-1952 metais bibliotekai vadovavo Leonora Česnulevičiūtė, 1952 metų rugsėjo mėnesį į biblioteką atvyko dirbti pirmoji bibliotekininkė specialistė Gražina Brinzaitė-Vasiliauskienė, vadovavusi kolektyvui iki 1953 metų rugsėjo. 1953 metų rudenį bibliotekos vedėju buvo paskirtas Vilniaus kultūros technikumą baigęs Kazimieras Mickus, dirbęs čia iki 1970 metų [4].
Rajoninė biblioteka nuolat teikė pagalbą kaimo bibliotekoms. Ji žymiai sustiprėjo nuo 1952-1953 metų, kai į rajoną atvyko dirbti pirmieji bibliotekininkai specialistai. Nuolat buvo organizuojami seminarai ir pasitarimai, kuriais buvo siekiama padėti kaimo bibliotekoms, suteikti joms ne tik metodinę, bet ir praktinę pagalbą. Kaimuose nedirbo turinčių bibliotekininko išsilavinimą specialistų, todėl rajoninės bibliotekos darbuotojai nuolat važiuodavo į kaimus. 1958 metų duomenimis, rajone buvo 29 kaimo bibliotekos, į kurias išvykta 40 kartų [5].
Nuo 1955 metų pradėti rengti bibliotekininkų kursai pačioje Ukmergės bibliotekoje. Pirmuosius kursus, trukusius metus laiko, baigė 6 merginos, kurios ir įsidarbino kaimo bibliotekose. Apie Žemaitkiemyje gerai dirbusią V. Aleknavičiūtę-Tamošiūnienę buvo rašoma ir žurnale „Bibliotekų darbas“ [6]. Po truputį gerėjo įdirbis įvairiose bibliotekinio darbo srityse. Už gerą darbą Ukmergės biblioteka buvo įvertinta Kultūros ministerijos padėka. Garbės raštai įteikti bibliotekos vedėjui Kazimierui Mickui ir kilnojamojo fondo vedėjai Jadvygai Malinauskienei [7]. Biblioteka buvo įsikūrusi Ukmergės miesto centre, dabartinėje Kęstučio aikštėje. Pirmajame šio pastato aukšte buvo vedėjo kabinetas ir kilnojamasis fondas, antrajame – skaitykla ir abonementas.
1955 metais rajoninei ir vaikų bibliotekoms paskirtas dviejų aukštų pastatas Vytauto g. 22. Pirmajame aukšte įsikūrė vaikų biblioteka, antrajame – rajoninė biblioteka [8]. 1957 metais bibliotekos skaitykloje be periodinių leidinių dar priskiriamas ir knygų fondas: enciklopedijos, žinynai, žodynai [9]. Sparčiai didėjo skaitytojų skaičius, leidinių fondai, literatūros išduotis. Bibliotekos darbuotojai dalyvavo įvairiose veiklose, ruošė renginius, dalyvavo respublikiniuose bibliotekininkų konkursuose. 1957 metais bibliotekininkų paruoštas plakatas pateko tarp geriausiųjų Vilniaus ir Kauno regionuose [10].
1959 – 1960 metai buvo reikšmingi bibliotekos veikloje. Pradėta sudarinėti sisteminį katalogą, rengti seminarus bibliotekos darbuotojams [11]. Bibliotekoje pradėta ruoštis laisvam skaitytojų priėjimui prie knygų fondų, pradėtos sudarinėti kraštotyros ir periodikos straipsnių kartotekos. Rajoninėje bibliotekoje stiprinama metodinė veikla, padaugėja metodinių išvykų į kaimo bibliotekas, kur atliekama darbo ir veiklos analizė. Biblioteka savo transporto neturėjo, todėl darbuotojai važiuodavo dviračiais, kolūkio sunkvežimiais, tekdavo eiti ir pėsčiomis. 1967 metais bibliotekoje atsiradus metodininko etatui, organizuojama dar daugiau seminarų, išvykų į kaimo bibliotekas, pradedamos ruošti metodinės rekomendacijos. 1970 metais, iš darbo išėjus bibliotekos vedėjui Kazimierui Mickui, bibliotekos vedėja paskiriama Margarita Rokienė, iki tol dirbusi metodininke [12].
[1] Sovietinės okupacijos pradžia. Karo ir pokario metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 7
[2] Ukmergės centrinės bibliotekos istorija: 1922-1976 / paruošė Vanda Masalskienė, Valerija Židonienė. – Ukmergė, [1977]. – 72 p. – Mašinr. – Įrištas.
[3] Ukmergės centrinės bibliotekos istorija: 1922-1976 / paruošė Vanda Masalskienė, Valerija Židonienė. – Ukmergė, [1977]. – 72 p. – Mašinr. – Įrištas.
[4] 1950-1973 metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 8
[5] Ukmergės centrinės bibliotekos istorija: 1922-1976 / paruošė Vanda Masalskienė, Valerija Židonienė. – Ukmergė, [1977]. – 72 p. – Mašinr. – Įrištas.
[6] Mikalajūnaitė, V. Ukmergės rajone reikalai neblogi // Bibliotekų darbas. – 1960, Nr. 4, p. 10-11.
[7] Dėl respublikos kultūros-švietimo įstaigų apžiūros rezultatų // Bibliotekų darbas. – 1958, Nr. 1, p. 42-43
[8] Bibliotekininkystė Ukmergėje. Ukmergės viešosios bibliotekos istorija / parengė Margarita Rokienė. – Ukmergė, 2012. – 36 p. – Spausd.
[9] Bibliotekų ir skaityklų vedėjų suvažiavimas // Tarybinis kelias. – 1945, bal. 20
[10] Bibliotekinių plakatų apžiūra // Bibliotekų darbas. – 1957, Nr. 4, p. 46.
[11] 1950-1973 metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 8
[12] Bibliotekininkystė Ukmergėje. Ukmergės viešosios bibliotekos istorija / parengė Margarita Rokienė. – Ukmergė, 2012. – 36 p. – Spausd.
Galerija
