Valstybinių viešųjų bibliotekų pradžia galima laikyti 1919 metus, kai Vyriausybės įsakymu Kaune buvo įsteigtas Centralinis valstybės knygynas. 1920 m. liepos 19 d. Lietuvos Vyriausybė išleido įstatymo apie Centralinį valstybės knygyną papildymą, kuriame suteikė teisę Knygynui steigti savo skyrius kituose Lietuvos miestuose. Tokie Knygyno skyriai galėjo turėti skaityklas, vietos savivaldybės turėjo pasirūpinti skyrių vedėjų skyrimu, tvarkyti ūkinius ir kitus reikalus. Centralinio knygyno skyriai turėjo „sukoncentruoti vietoje esančias knygas, apsaugoti žūstančias, parūpinti naujų ir vietos mokykloms, įvairioms įstaigoms ir šiaip visuomenei suteikti galimybės tomis knygomis naudotis“ [1].
1922 m. kovo 1 d. Švietimo ministerija išleido įsakymą, kuriuo ir Ukmergėje buvo atidarytas Centralinio valstybės knygyno skyrius, kurį galima laikyti Viešosios bibliotekos pradžia [2]. Pirmoji bibliotekos vedėja buvo Emilija Lazauskienė, pradėjusi darbą 1922 m. kovo 1 dieną, o jai išvykus, nuo 1928 m. spalio 1 dienos vedėju paskirtas atsargos karininkas Liudas Michalauskas.
Apie Ukmergės knygyno skyriaus atidarymo vietą tikslių duomenų neturima, bet kaip teigia senieji ukmergiškiai, 1926 metais skyrius veikė Kauno gatvėje (pastatas neišlikęs). Vėliau buvo perkeltas į Šaulių namus, esančius Kauno g. 40. Ukmergės skyriaus fondai buvo negausūs, komplektuojami iš Centralinio knygyno dubletų, vietose rastų beglobių knygų ir gyventojų dovanų [3].
1923 metų Ukmergės bibliotekos ataskaitoje buvo apgailestaujama, jog Knygyno skyrius įsteigtas per vėlai, nes apylinkės dvarų bibliotekomis labai mažai pasinaudojo Centralinis knygynas Kaune, o daugiausia tų knygų išnešiojo gyventojai [4].
1931 metais pirmajame naujai įsteigtos Lietuvos Bibliotekininkų draugijos metiniame visuotiniame susirinkime buvo nutarta surinkti žinias apie visas Lietuvos bibliotekas. Tam buvo paruošta anketa, kurios duomenimis, 1932 metais Centralinio valstybės knygyno Ukmergės skyrius turėjo 4024 knygas ir 748 skaitytojus, kuriems per metus buvo išduota 21805 vienetai įvairios literatūros [5].
Didžiausią bibliotekos fondų dalį sudarė grožinė literatūra (tuomet vadinamoji beletristika) – 36 procentus viso fondo. Iš skaitytojų pageidautos literatūros 47 procentus sudarė beletristika, 23 procentus – bendro turinio veikalai ir periodika. Pagal perskaitytų knygų skaičių Ukmergė pateko tarp lyderių [6]. To meto spaudoje buvo džiaugiamasi Ukmergės knygyno skyriumi, kurio skaitykloje nuolat buvo daug žmonių, tačiau gauti paskaityti laikraštį ar žurnalą ne visuomet pavykdavo, nes jų buvo užsakoma per mažai: „Ukmergės skyrius per mažai užsiprenumeravęs turi laikraščių. Ateina tik po 1 egz. trijų dienraščių ir savaitinių“ [7].
Centralinio valstybės knygyno Ukmergės skyrius savo veikloje vadovavosi 1935 metais priimtu Knygynų įstatymu. Pagal šį įstatymą, knygynu buvo laikoma spaudinių parduotuvė, spaudinių sandėlis, spaudinių ekspedicijos įmonė, viešoji biblioteka ir viešoji skaitykla [8]. Biblioteka iš tiesų pirmiausia ir vykdė ne tiek knygų platinimo, populiarinimo, kiek saugojimo ir kaupimo funkciją.
Rytų paštas, 1935 Nr. 1, p. 2
Kiek didesnis dėmesys bibliotekoms imtas skirti, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona ir Ministras Pirmininkas J. Tūbelis 1936 metais pasirašė „Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą“. Iki 1936 metų buvęs Centralinio valstybės knygyno Ukmergės skyrius buvo pervadintas Ukmergės viešąja biblioteka. Pagal šį įstatymą, viešųjų bibliotekų tikslas yra parūpinti visuomenei tinkamų leidinių, skatinti knygų skaitymą bei rinkti kultūrinę vertę turinčius lietuvių ir užsienio autorių kūrinius. Taip pat įstatymas numatė plėsti viešųjų bibliotekų tinklą, steigti jas kaimuose, geriau aprūpinti knygomis [9]. Vykdant šį įstatymą ir Ukmergėje buvo pradėtos steigti bibliotekos kaimuose, pirmosios jų – Siesikuose, Želvoje ir Taujėnuose, pradėjusios veikti nuo 1939 metų.
[1] Įsakymo apie Centralinį valstybės knygyną papildymas // Vyriausybės žinios. – 1920, Nr. 42, p. 3
[2] Raštas Švietimo ministerijos Bendrųjų reikalų departamentui, 1923 m., balandžio 12 d., LCVA, f. 391 ap. 4, b. 1296, lap. 183-184
[3] Rokienė, Margarita. Bibliotekininkystė Ukmergėje 1851-1941 m. // Eskizai. – Nr. 12 (2002), p. 65
[4] Centrinio knygyno organizavimas Kaune // Respublikinė biblioteka 1919-1969. – Vilnius, 1969. – P. 18
[5] Lietuvos bibliotekos 1932 metais // Bibliografijos žinios. – 1933, Nr. 6, p. 181
[6] Centrinė valstybės biblioteka ir jos skyriai 1932 m. // Bibliografijos žinios. – 1933, Nr. 2, p. 78
[7] Spaudos balsai apie bibliotekas // Bibliografijos žinios. – 1932, Nr. 6, p. 275
[8] Knygynų įstatymas // Vyriausybės žinios. – 1935, Nr. 510-3540, p. 6
[9] Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymas // Vyriausybės žinios. – 1936, Nr. 544, p. 2-3
