Keturiolikmetė Bilė retai peržengia daugiabučių namų kvartalo ribas. Mėnesio pabaigoje jos su mama gali sau leisti tik makaronus su kečupu. Bet, nepaisant skurdo ir sunkaus darbo, mamos Marikos širdis kilni, o jos pasaulis kupinas fantazijos.
Tačiau vieną dieną jas aplanko močiutė iš Vengrijos. Bilė praranda daugiau, negu tik spalvingą kasdienybę. Senu mamos nisanu ji išvyksta ieškoti tėčio, kurio niekada nepažinojo. Ji kelyje, kaip Džeko Keruako knygos herojai, ieškantys naujų pojūčių ir tiesos.
Pasakojimo pabaiga netikėta ir graži. Bilė sužino savo istoriją ir supranta, kodėl visada svajojo apie jūrą, nors jos niekuomet anksčiau nematė.