Kai pavergtasis Džimas nugirsta, kad netrukus bus parduotas žmogui į Naująjį Orleaną ir amžiams atskirtas nuo žmonos ir dukters, jis nusprendžia slapstytis netoliese esančioje Džeksono saloje, kol sukurs gelbėjimosi planą.
Kaip tik tuo metu Hakas Finas apsimeta mirusiu, kad paspruktų nuo smurtaujančio tėvo, neseniai grįžusio į miestą. Kaip žino visi amerikiečių literatūros skaitytojai, šitaip prasideda pavojinga ir transcendentinė kelionė plaustu Misisipės upe sunkiai pasiekiamo, o dažnai dar ir nepatikimo Laisvųjų Valstijų pažado link… o gal ir dar toliau.
Nors lieka nejudinama daugelis „Haklberio Fino nuotykių“ naratyvo atskaitos taškų (potvyniai ir audros, nerangiai aptinkamas negyvėlis, netikėtas lobis vienoje iš besaikių stotelių ant upės krantų, susidūrimas su sukčiais…), radikaliai naujoje šviesoje atskleidžiamas Džimo savarankiškumas, sumanumas ir atjauta.