Pilietinė visuomenė būtų neįmanoma be svajotojų, padėjusių tikrovei tapti tuo, iš ko prieš keletą šimtmečių būdavo tik juokiamasi. Egzistuoja paprastas kriterijus, padedantis įvertinti konkrečios visuomenės politinės kultūros ir demokratijos lygį, – tai vyraujantis požiūris į aktyvius žmones ir idealistus, kovojančius ne tik už savo, bet ir už kitų teises. Jei jie gerbiami politikų ir rimtai traktuojami valstybės, galime neabejoti, kad tokia valstybė palanki ir atvira demokratijai bei pilietinei visuomenei.