Vilma Belapetravičienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Jasiuliškio padalinio vyresnioji bibliotekininkė
Jasiuliškių socialinės globos namų savarankiškų namų „Gilė” bendruomenės nariai su darbuotojomis Vitalija, Janina, Irena ir bibliotekininke Vilma surengė 5 kilometrų žygį pėsčiomis į Kurėnų dvarą. Šiame krašte prabėgo mano vaikystė, tad buvo labai smagu ir gera prisiminti kadaise čia patirtus nuotykius, pasidalinti žiniomis apie gimtąsias vietas ir su kitais.
Buvusiame Kurėnų dvare iki šiol dunkso vienaaukščiai rūmai su raudonų plytų dviaukščiu bokštu. Plotas – 12,6 ha. Išlikusi klėtis, jauja ir tvarto griuvėsiai. Dvaras pradėtas kurti XIX a. pradžioje. Pirmasis jo savininkas buvo Trakų vaivadijos taurininkas Andrius Gintautas, kuris 1783 m. dvarą už skolas pardavė Jonui ir Pranciškai Kozakovskiams iš Lydos. XIX a. viduryje Kurėnų dvarą valdė Karolis Kozakovskis (1806-1871), Juozapo Kozakovskio, Ukmergės paprefekto, sūnus. K. Kozakovskis buvo labai apsišvietęs, mėgęs pažangą dvarininkas, ūkiu rūpinosi jo žmona Klementina.
Iš šio dvaro kilusi vieno iškiliausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos atgimimo istorinių asmenybių, tautinio atgimimo žadintojų, lietuviškos spaudos leidėjų, – Petro Vileišio žmona Ona Kazakauskaitė-Vileišienė (1879-1954).
Dvaras labiausiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Vėliau čia veikė mokykla, ūkio kontora, kultūros namai, buvo įkurti gyvenamieji butai.
Link dvaro veda liepų ir uosių alėja, o pasitinka šimtamečiai, įspūdingi ąžuolai. Prireikė 6 žmonių, vienam ąžuolui apkabinti.
Grįždami atgal, karštos arbatos gėrėme vasaros pavėsinėje, prie baltai apsnigto ir užšalusio, vingiuotais krantais pasipuošusio Kurėnų ežero.
Autorės nuotraukos.
