Ekspedicija Žemaitkiemio seniūnijoje
Gražų rugpjūčio rytą susirinkome prie Žemaitkiemio seniūnijos į ekspediciją pagal vykdomą Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos projektą „Ukmergės krašto kryždirbystė: medžio kalba ir tautos ženklai“. Kelionės tikslas – apžiūrėti ir užfiksuoti Žemaitkiemio seniūnijoje esančius senuosius kryžius, stogastulpius, koplytstulpius bei koplytėles. Labai svarbu buvo, kad į šią ekspediciją įsitrauktų ir šio krašto gyventojai.
Kelionę pradėjome Valtūnų kaime, kur šalia kelio stovi pastatytas koplytstulpis, skirtas kunigui prelatui Simonui Morkūnui, o netoli jo – stogastulpis, skirtas Kauno prisikėlimo bažnyčios statytojui Feliksui Kapočiui. Kaimo gale, laukuose, sustojome prie beveik jau sugriuvusio paprasto medinio kryžiaus.
Antatilčių kaimo centre pastatytas medinis kryžius, skirtas kaimui saugoti, turintis medinį rūpintojėlį ir užrašą „Čia išėjusiems atminti. 2000 m.“, ir koplytstulpis spaustuvininkui Juozui Kapočiui.
Valų kaime privačios sodybos kieme, prie kelio, stovi gražus medinis kryžius, pastatytas šeimos rūpesčiu ir lėšomis, jo paskirtis neaiški. Valuose už gyventojų suaukotas lėšas, 1999 m. atstatytas Švento Jono Nepamuko koplytstulpis. 1886 m. jį buvo išdrožęs Kazys Katinas. Už Valų, Balandžių kaime, gyvenamojoje sodyboje stovi medinis kryžius, puoštas liaudiškais raižiniais. Neprivažiavus Avižėnių kaimo, laukuose prie kelio, stabtelėjome prie medinio kryžiaus, skirto žuvusiems partizanams. Kryžius išdrožtas iš ąžuolo, jame buvo įamžinta 16 pavardžių. Žemaitkiemio seniūnės rūpesčiu, žuvusiųjų partizanų pavardės įamžintos ant šalia stovinčio paminklinio akmens. Dar įdomus, prie autentiškos sodybos, šio kaimo gale stovintis medinis kryžius. Jame užrašyta „Dieve, globok gyvus ir mirusius šio kaimo žmones“. Lėšų surinkimu ir šio kryžiaus pastatymu rūpinosi Stasys Leikus, o vėliau jį atstatė sūnus Alvydas Leikus.
Kelionę tęsėme link Žemaitkiemio ežero, kur kažkada stovėjo medinis stogastulpis, skirtas Švento Jono vardą turėjusiam tiltui atminti. „O prie tiltelio stovi kryželis“ – taip buvo dainuojama ir liaudies dainoje. Laikui bėgant tiltas supuvo ir sugriuvo, o vietoj medinio kryžiaus atstatytas kryžius iš metalo, bet sakytum kaip iš medžio… Prie Žemaitkiemio dvaro stovi medinis, dvaro kryžius, turintis miestelio pavadinimą, išdailintas gražiais ornamentais.
Grįžtant užsukome prie Vlado Šlaito namelio, kur apžiūrėjome minint poeto 85-ąsias gimimo sukakties metinėms paminėti pastatytą ąžuolinį koplytstulpį.
Ekspediciją tęsėme Žemaitkiemio miestelyje, prie Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčios stovinčio kryžiaus, skirto Lietuvos nepriklausomybei, kuris jau buvo atstatytas 3 kartus, vadinamas Šaulių kryžiumi. Apžiūrėjome šios bažnyčios šventoriuje stovinčią Švento Kazimiero skulptūrą „Globok atgimusią Lietuvą“ ir skulptūrinį stogastulpį „Rūpintojėlis“, kuris skirtas 2000 metų nuo Kristaus gimimo paminėjimui. Šalia buvusios Žemaitkiemio pagrindinės mokyklos aplankėme išskirtinį Rūpintojėlio koplytstulpį, kuris buvo skirtas šios mokyklos 220-ties metų sukakčiai.
Ekspedicijos metu apžiūrėjome 18 objektų. Joje dalyvavusi buvusi LNKC Tautodailės skyriaus specialistė, human. m. dr. Elena Počiulpaitė parengs šių objektų aprašymus. Ekspedicijos metu mus globojo Žemaitkiemio seniūnijos seniūnė Rita Mikutienė. Džiaugėmės ir Žemaitkiemio miestelio bendruomenės pirmininkės Danutės Užkurėlytės buvimu, prisijungusia prie mūsų ekspedicijos ir pasidalinusia savo įžvalgomis.
Žolinių išvakarėse, gerdami Žemaitkiemio pievų arbatą, prisiminėme, kokį svarbų indelį įdeda žmogus, kai gyvendamas galvoja apie kitus ir palieka savo darbus, įprasmindamas kito žmogaus nuopelnus. Tada krašto istorija tampa dar daugiau artimesnė, nes jos kūrėjai yra vietiniai, paprasti žmonės.
Ačiū kolegėms Vitai, Ramundai, Laimai, vairuotojui Ramūnui ir fotografui Justui.
