Gegužės žydėjimą Petronių bibliotekos šeimininkė Regina Zimblienė pasitiko spindinčiais saulėje mažojo savo rūmo langais. Rūpestingai ruošėsi šventei. Surengė spalvomis raibuliuojančią parodą „Močiutės skara gėlėta“, į kurią surinko daugiau kaip pusšimtį dar praėjusio šimtmečio skarelių. Atsivežė jų net iš Anykčių rajono Sorickų kaimo, iš šviesios atminties Bronislavos Tylienės sodybos. Dvelkė šitos skarelės nenusakomu vaikystės ilgesiu, kaimo darželių spalvomis, kadaise namus puošusios senovinės močiutės skrynios austais drobių raštais…
Prie jų įdomiai prisitaikė ir kita, gerokai pralenkusi gėlėtų skarelių epochą, paroda – fotografijų ekspozicija „Gyvenimo muzika“, kurioje užfiksuotos Lietuvos pajūrio, Kuršių marių, Neringos kopų smėlyje vėjo rašytų laiškų akimirkos. Atvyko į šventę ir pati šios parodos autorė, mūsų kraštietė Genovaitė Krogertaitė-Aniūnienė. Atsivežė ir lygiai taip pat pavadintą savo poezijos knygelę – dar spaustuvės dažais dvelkiančią, šiemet dienos šviesą išvydusią Kaune, „Naujojo lanko“ leidykloje. Tarp knygos iliustracijų – dizainerės Margaritos Jasilionytės, fotomenininko Juliaus Vaicekausko nuotraukų – ir pačios Genovaitės fotografijos, kurios puošia ir leidinio viršelį. Tai jau antroji šios autorės knyga. „Eiles įkvėpė tėviškės ilgesys, ošiančios jūros bangos, nepakartojamas Kuršių marių grožis, paukščių čiulbėjimas ir lig skausmo tylūs vakarai, – teigia Genovaitė. – Šią antrąją poezijos knygą skiriu savo mylimai Mamutei atminti. Ilgesį išgirstu lyg skambančią muziką savo širdyje“.
Pirmąją – poezijos ir prozos knygą „Nepalikime marių vienų“ – G. Aniūnienė išleido 2017 metais, dar gyvendama Kaune, kur išvyko beveik prieš šešis dešimtmečius. Ten baigė studijas, ilgus metus dirbo kineziterapeute, padėdama žmonėms susigrąžinti sveikatą, 10 metų skaitė paskaitas studentams, likimo keliai buvo nuvedę iki pat Kanados.
Viešnia su džiugiu jauduliu prisipažino, jog jai smagu viešėti šiame krašte, nes jos mama Elena Krikščiukaitytė-Krogertienė kilusi iš Meilūnų kaimo, ten ir šiandien gyvena vienintelis likęs mamos brolio Kazimiero sūnus Edvardas Krikščiukaitis, pasak, Genovaitės, – jų giminės šviesulys, gerumo, darbštumo, nuoširdumo įsikūnijimas.
Iš Kauno grįžusi į gimtuosius savo namus Ukmergėje, Kapinės gatvėje, Genovaitė pavertė šią sodybą jaukia, romantiška giminės, artimųjų, bičiulių susibūrimo vieta. Čia rengia poezijos skaitymus, knygų, parodų pristatymus, vakare įžiebia mamos sodintame ąžuole žibintą ir mintimis sugrįžta į jaunystę.
Į šventinį vakarą Petronių bibliotekoje Genovaitė pasikvietė ir savo buvusią klasės bičiulę, gerą vaikystės draugę, literatę Tamarą Petrosianaitę-Reingardtienę, kuri renginio metu dalijosi joms brangiais prisiminimais, skaitė savo kūrybos eiles.
Viešosios bibliotekos informacija.
Foto: Vanda Vinckienė.
