Kovo 12 dieną Ukmergėje paminėjome Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, o taip pat atsisveikinome su kone mėnesį viešėjusia paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais”. Dabar ji džiugins vilniečius ir jau poryt bus eksponuojama Vilniaus Rotušėje. Popietę skyrėme 130-osioms Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės, Onos Šimaitės gimimo metinėms paminėti.
„Tai pirmas kartas Ukmergėje, kai viešai girdėsime istorijas tų, kurie nepabijojo ir išdrįso gelbėti Ukmergės žydus. Žydų gelbėtojų neturime daug, vienok istorijos fragmentiškos, tačiau turime žinoti vardus tų, kurie yra pripažinti pasauliniu lygmeniu – apdovanoti Pasaulio tautų teisuolių statusu. Manau, kad juos atminti reiktų ne tik vyresniajai kartai, tačiau apie juos sužinoti privalu ir jaunesniems, kurie apie išgirs, galbūt, tik pirmą sykį. Gera organizuoti susibūrimą Ukmergėje, savo gimtame mieste, kuriame, kuomet aš augau – šių istorijų negirdėjau”, – dalinasi renginio sumanytoja, žydų kultūros paveldo edukatorė Jurga Jackevičiūtė.
Dėkojame už bendradarbiavimą, suteiktas patalpas kolegoms iš Ukmergės kraštotyros muziejaus.
Renginį pradėjo ir sveikinimo žodį tarė Ukmergės rajono meras Darius Varnas, Onos Šimaitės moralines vertybes ir drąsą sumaniai gelbstint gyvybes pasisakyme akcentavo ir bibliotekos direktorė dr. Sigita Astikienė.
Renginys vyko pastate, kuris savo istoriją skaičiuoja dar nuo 1898 metų, kai buvo pastatytas kaip pradinė mokykla, o ją mecenavo iš Ukmergės kilęs Chaimas Frenkelis. Todėl labai simboliška, kad čia ir toliau vyksta edukacinio pobūdžio renginiai, o šis subūrė miesto švietimo įstaigos vadovus, savivaldybės administracijos atstovus, kraštotyrininkus. Susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas.
Parodos apie teisuolius rengėjas architektas Tauras Budzys neatsisakė pasidalinti mintimis apie savo asmeninę iniciatyvą vienodu ženklu pažymėti garbių asmenų kapavietes. Šios iniciatyvos jis ėmėsi nieko neraginamas, vedinas savo pajautimu, aukodamas savo laisvą laiką ir medžiagas. O kodėl tai svarbu Ukmergei? Todėl, kad iki šiol mes nekalbėjome apie tai, kad savo rajone turime palaidotus pasauliniu lygiu pripažintus asmenis…
Pranešimą apie vieną pirmųjų Lietuvoje pripažintų Pasaulio tautų teisuolių – Oną Šimaitę ir jos rankraštinį palikimą pristatė Vilniaus Universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Evelina Padrėzaitė. Ačiū už gražų akcentą – rastą sąsają tarp O. Šimaitės ir Ukmergės. Mintimis apie gelbėtoją taip pat dalinosi publicistas, knygos „Nepadariusi tautai gėdos. Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai” autorius Rimantas Stankevičius.
Apie ukmergiškius Pasaulio Tautų teisuolius ir dar tokio statuso nesulaukusius Ukmergės žydų gelbėtojus bei jų likimus pasakojo Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas Vladas Kovarskas.
Už jautrų pasakojimą apie savo giminių likimus dėkojame Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos vadovui Daumantui Levui Todesui.
Buvo labai vertinga išgirsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešojo valdymo grupės patarėjos Dianos Varnaitės pamąstymus apie žydų gelbėtojų įamžinimą ir galimas atminimo formas.
Galima drąsiai teigti, kad Lietuvai atgavus Nepriklausomybę Kėdainių savivaldybė buvo viena pirmųjų kuri ryžtingai ėmėsi tvarkyti nekilnojamąjį žydų kultūros paveldą, taip pat galvoti apie edukacinę kryptį pristatant Kėdainius kaip daugiakonfesį. Kėdainiuose taip pat yra atminimo ženklai žydų gelbėtojams, apie tai, iš kur kyla šios iniciatyvos, apie nueitą kelią ir iškilusius iššūkius dalinosi istorikas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Darsyk dėkojame visiems susirinkusiems ir šiai temai įsigilinti skyrusiems ukmergiškiams. Kovo 15 diena kaip Lietuvos žydų gelbėtojų diena į atmintinų dienų įstatymą įtraukta 2022 m.
