Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Želvos padalinio vyresnioji bibliotekininkė Danguolė Gabinaitienė
Bajorai – didela ulyčia,
Ti buva daug gryčių.
Un kalnalia namas –
Pirkia, katroj gimiau.
Šulinio svirtis. Bala.
Takas nuokalnėn in miškų,
Kur gali ruošti viskų:
Vuogų, grybų – voveruškų.
Paužuolį, baravykų, budelių,
Lepšį pa bieržu –
Ir kvietkielį gruožų.
Monika Kalesnikaite-Blauzdienė ( ištrauka iš eilėraščio ,,Kas tie Bajorai?)
Darganoti prisiminimai
Nežiūrint darganoto oro, lapkričio 15 d. Želvos bibliotekoje lankėsi kraštietis, Bajorų krašto kūrėjas, Antanas Pusvaškis. Vyko knygos „Buožės“ vaiko prisiminimai pristatymas, kurį organizavo Želvos biblioteka, knygos autoriaus draugas Vaclovas Kalesnikas ir ,,Įdomioji istorija‘‘. Į biblioteką sugūžėjo autoriaus buvę kaimynai, draugai. Taip pat, dalyvavo Šešuolių seniūnijos seniūnė Jolanta Lukšienė, Želvos seniūnas Saulius Rūtavičius, Želvos parapijos senelių namų direktorė Janina Driukiene, Želvos gimnazijos muziejaus vadovė Zita Kriaučiūniene, Želvos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rasa Povylienė, Šešuolių bibliotekininkė Jūratė Salickienė ir devintos klasės moksleiviai, besidomintys gimtojo krašto praeitimi. Autoriaus prisiminimai yra ir viso mūsų krašto istorija. Tai išgyventa skaudi Sibiro tremtis, jų artimųjų gyvenimai, kurie aprašyti knygoje „Buožės“. Autorius pasakojo, kad lemtinga naktis buvo 1951 metų spalio antrosios naktį. Laikas buvo skirtas labai trumpas, kad galėtum į maišus įmesti tai, kas atrodė svarbiausia. Maisto namuose buvo nedaug, kelios dešros, keli išmėsinėti kumpiai ir lašinių puspaltė. Pasižiūrėjęs į voratinkliais aplipusį krepšį, karininkas paklausė „Gde tvajo salo?“ (Kur tavo lašiniai?) . Tėtis bandė paaiškinti, kad viskas suvalgyta, o tvarte jau yra beveik nupenėtos trys kiaulės, ateinančios žiemos ir kitų metų lašiniams. Rusas vieną nušovė ir liepė kareiviams ir stribui išvilkti ją į lauką. Nesvilintą kiaulės mėsą sukrovėm į cinkuotos skardos vonelę, kurioje mama mus vaikus maudydavo. Tačiau namuose buvo labai nedaug druskos ir duonos. Subėgę kaimynai atnešė druskos ir kas po kepaliuką, kas puselę duonos. Želvos vidurinės mokyklos kieme iš vežimų maišai ir ryšuliai buvo perkrauti į nedidelius sunkvežimius. Ant maišų susodinus vaikus, sulipus suaugusiems ir dar dviem kareiviams, kurie su šautuvais atsistojo kėbulo gale, sunkvežimiai pajudėjo Jonavos link. Kaimynų suneštos duonos užteko ilgai, beveik mėnesį trukusiai kelionei iki Sibiro miesto Tomsko.
Dar ilgai bibliotekoje susirinkusieji ir autorius nesiskirstė, prie kavos puodelio dalinosi prisiminimais, pasakojo dar neužrašytus skaudžius ir šiltus prisiminimus.
Nuotraukos Danguolės Gabinaitienės ir Rasos Povylienės.
