Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Informacijos ir inovacijų skyriaus
kultūrinės veiklos vadybininkas Jonas Jovaišis
Stažuotė Vokietijoje: viskas apie mus pačius
Aš dirbu Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje. Noriu, kad mano miesto biblioteka klestėtų. O kaip gi atrodo klestinti viešoji biblioteka? Ar organizuojanti daug renginių? Susitikimų? Edukacijų? Teikianti niekur negirdėtas paslaugas? Jūs tikriausiai žinote, kad Lietuvos miestų, tarp jų ir Ukmergės, Lazdijų, Švenčionių, Alytaus, Širvintų ir kitos bibliotekos turi tarsi mamas bibliotekas, tai yra Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, kurių viena iš funkcijų – mūsų, skirtingų rajonų, bibliotekų globa. Nutiko taip, kad Nacionalinė biblioteka pakvietė mus, tų mažesniųjų bibliotekų darbuotojus praplėsti savo pasaulėžiūrą ir pamatyti, kaip bibliotekos veikia Vokietijoje. Po Brėmeną ir jo priemiesčius keliavome šešiese.
Centrinė Brėmeno biblioteka yra didelė, šiuolaikiška, atvira visiems ir turi šešis padalinius įvairiuose miesto rajonuose. Taip pat miestas didžiuojasi ir dar viena biblioteka kalėjime, bei mobilia biblioteka – autobusu, kuris aplanko atokesnes teritorijas.
Vahr padalinys įsikūręs prekybos centre – tarp kasdienių apsipirkimų, kavinių ir žmonių šurmulio. Šis padalinys ypatingas tuo, kad daug dėmesio skiria imigrantų integracijai. Čia girdėti daugybė kalbų, lentynose – knygos arabų, turkų, rusų, anglų ir kitomis kalbomis, o šalia tradicinių paslaugų vyksta vokiečių kalbos kursai, tarpkultūriniai pokalbiai ir susitikimai, padedantys naujakuriams tapti vietos bendruomenės dalimi. Dar viena išskirtinė šio padalinio ypatybė – vadinamosios „atviros valandos“ (Open Library sistema). Tuo metu biblioteka veikia be darbuotojų (durys atviros visiems registruotiems lankytojams). Jie gali patys įeiti, pasiimti ar grąžinti knygas, naudotis skaitykla, kompiuteriais, žaisti stalo žaidimus ar tiesiog praleisti laiką jaukioje erdvėje. Tai rodo didžiulį pasitikėjimą bendruomene – čia skaitytojai elgiasi atsakingai, o biblioteka tampa tikra savarankiška viešąja erdve, kur žmonės ne tik skaito, bet ir kuria bendrą gyvenimo ritmą.
Lesum padalinys – tarsi mažas kultūros centras, orientuotas į šeimas ir vaikus. Ten viskas sukurta taip, kad biblioteka būtų jauki: žaismingos skaitymo zonos, kūrybinės dirbtuvės, savaitiniai garsinio skaitymo rytmečiai. Vaikai čia ne tik skaito, bet ir piešia, vaidina, eksperimentuoja. Tėvai gali gauti literatūros apie ugdymą, vyksta gausybė renginių šeimoms.
Vegesack padalinys – labiausiai įsitraukęs į savo vietos bendruomenės gyvenimą. Bibliotekos kieme auga bendruomenės daržas bei įrengtas avilių kampelis, iš kurio surenkamas medus naudojamas edukacijoms, mažoms dovanoms bei pardavimui. Tai vieta, kur biblioteka veikia kaip gyvas bendruomenės centras – čia rengiami maži koncertai, atviros dirbtuvės, susitikimai su vietos menininkais ir mokytojais.
Daugiausia laiko praleidome centrinėje Brėmeno bibliotekoje. Pastaroji įsikūrusi pačioje miesto širdyje, istoriniame pastate, kurio didžiulės erdvės jungia tradiciją ir modernumą. Nors pati biblioteka teigia, kad jos pagrindinė funkcija – išduoti leidinius (knygas, žurnalus, garso ir vaizdo diskus, stalo žaidimus ir dar daugiau), kurių turi net 505 tūkstančius, veiklos spektras čia gerokai platesnis.
Stažuotės metu aptikome daugybę netikėtų dalykų. Viena iš labiausiai stebinančių erdvių – lankytojų įkurta poilsio zona, kurioje įrengti ekranai žiemą virsta šilumą spinduliuojančiais židiniais, o vasarą – akvariumais su raminančiai plaukiojančiomis žuvytėmis. Bibliotekos pirmame aukšte stovi pianinas, kuriuo groti gali kiekvienas, o ant sienų – meninės instaliacijos su nufotografuotų lankytojų portretais, simboliškai sujungiančiais visą miesto bendruomenę.
Bibliotekoje veikia ir stalo žaidimų taisymo padalinys, nes šių žaidimų čia – tūkstančiai. Greta to – ištisa lentyna, vadinama „daiktų biblioteka“: lankytojai čia gali pasiskolinti ne tik knygą, bet ir grąžtą, siurblį ar lauko žaidimus šeimos šventei. Dar viena išskirtinė paslauga – meno kūrinių skolinimas. Iš čia galima parsinešti ne tik paveikslą, bet ir skulptūrą, instaliaciją ar kitą kūrinį, kuriuo grožėtis leidžiama net tris mėnesius. Kaip jums tokia idėja: vasarą jūsų namai – pop art šventė, o rudenį jaukusis wabi-sabi. Ir visa tai – su miesto bibliotekos skaitytojo kortele. Technologijų mėgėjai gali išbandyti dviratį-generatorių, kuris minamas įkrauna telefoną, o bibliotekoje veikia įspūdinga automatizuota leidinių rūšiavimo sistema, savarankiškai surenkanti, skenuojanti ir paskirstanti grąžintas knygas. Greta jos – garso įrašų studija bei edukacijų klasė, kurioje vaikai kuria savo animacinius filmus.
Vis dėlto, nepaisant visų šių inovacijų, bibliotekos darbuotojai nuolat pabrėžia: svarbiausia šioje vietoje išlieka žmogus ir jo ryšys su skaitymu. Viskas, ką Brėmeno biblioteka kuria – nuo žaidimų iki instaliacijų – tarnauja vienam tikslui: skatinti skaityti, domėtis, būti smalsiems ir jaustis bendruomenės dalimi.
Mes atsisveikiname oro uoste, kiekvienas grįžtame į savo miestus ir miestelius. Sėdame prie savų stalų ir savų projektų, tačiau kiekvienas su gerokai platesniu bibliotekos suvokimu. Ar mums čia, Lietuvoje, reikia tūkstančius kainuojančių LED ekranų, kurie vasarą būtų akvariumais, o žiemą – židiniais? Gal būtų ir visai smagu. Bet kol jų neturime, pasiūlysime arbatos su medumi nosį šnirpščiančiai lankytojai ir tai bus tai, ką galime pasiūlyti, nes viskas, kad ir kur būtume – vis tiek yra apie mus pačius.
Stažuotė apmokėta iš projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšų.
