Kristina Darulienė
Vaikų literatūros ir edukacijų skyriaus
vyriausioji bibliotekininkė edukacinei ir projektinei veiklai
2024 m. rugsėjo mėnesį Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos konferencijų-parodų salėje veikia tautodailininkės Kristinos Zinkevičienės batikos kūrinių paroda. Parodoje eksponuojami 23 darbai: ciklas „Zodiakai“, kuriuose visų 12 mėnesių ženklai, kiti kūriniai – tai etnografinių sodybų detalių, žirgų, paukščių, žuvų, žmogaus motyvais sukurti darbai.
Batika (javiečių k. batik – raštuotas) – audinių dekoravimo technika. Plonu išlydyto vaško sluoksniu dengiama ta audinio vieta, kurios nenorima nudažyti. Ištraukus audinį iš dažų, vaškas pašalinamas, tada juo padengiami kiti audinio plotai ir merkiama į kitos spalvos dažus. Keletą kartų kartojant tokį veiksmą gaunamas margaspalvis raštas. Batikos technika gimė prieš Kristų, Javos saloje, Indonezijoje. Išplito Tolimuosiuose Rytuose, Indijoje; nuo 16 a. olandai ir anglai išpopuliarino Europoje. Lietuvoje pradėta taikyti 20 a. 7 dešimtmečio pradžioje. Mūsų šalyje ši technika naudojama vašku marginant kiaušinius.
Kristina Zinkevičienė, kilusi iš Kėdainių krašto, žinomo tautodailininko, medžio drožėjo, Stasio Zinkevičiaus žmona, dirbanti Ukmergės krašto muziejuje, dalyvaujanti parodose, nuo 2010 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.
Batika autorė susidomėjo dar mokykloje. Padrąsinta kitų tautodailininkų, ėmė kurti nedidelio formato darbelius. Vėliau ėmė rastis didesni kūriniai, kurie puošia tautodailininkų parodas. Šis senas marginimo būdas autorę žavi dėl kruopštaus, nuoseklaus proceso ir netikėtumų, kurie neišvengiamai atsiranda dėl technikos niuansų. Baigusi marginti vašku ir specialiais audiniui skirtais dažais, dėl kurių persidengimo sukuriamas labai ramus pastelinis kūrinių koloritas, ji objektų kontūrus apveda tušu, kad piešinys būtų konkretesnis, aiškesnis.
