Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, kviečianti žmoniją atminti šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.
Šią dieną 10, 14 ir 16 val. Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje bus demonstruojamas režisieriaus Rodo Freedmano dokumentinis filmas „Dėdė Chackelis“, pasakojantis apie žymų filologą, leksikografą, lietuvių kalbos normintoją, vertėją, žodynininką, buvusį Ukmergės žydų realinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoją, Chackelį Lemcheną (1904-2001).
Šis filmas – taurus žmogaus ištvermės, orumo ir intelekto pergalės prieš genocidą, priespaudą bei asmeninę netektį liudijimas.
Garsusis kalbininkas gimė Papilėje (Akmenės r.). Kauno žydų gimnazijoje puikiai išmokęs lietuvių kalbą, tęsė jos studijas Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Čia jis mokėsi pas lituanistikos didžiavyrius Kazimierą Būgą, Vincą Krėvę-Mickevičių, Joną Jablonskį, tapdamas mylimiausiu pastarojo profesoriaus studentu. Gabų, talentingą jaunuolį J. Jablonskis pasikvietė dirbti savo sekretoriumi, gėdindamas kitus studentus, kad nelietuvis taip gerai gali išmokti kalbą, o tokioje didelėje auditorijoje tik keli lietuviai moka taisyklingai sudėlioti kirčius (beje, tarp šių „kelių lietuvių“ buvo vėliau žymiais kalbininkais tapę Antanas Salys ir Pranas Skardžius, kuriems J. Jablonskis vėliau išrūpino Švietimo ministerijos stipendiją studijuoti Leipcigo universitete). Ch. Lemchenas iki paskutinių dienų didžiuodamasis pasakojo, kad dirbo sekretoriumi pas didįjį kalbininką.
Neseniai išleistoje knygoje „Ukmergė 1918 –1940 metų spaudoje“ rasime žinutę iš žydų bendruomenės leidinio „Lietuvos Jeruzalė“, kurioje informuojama, jog 1924 m. gegužės 26 d. Ukmergės žydų realinės gimnazijos direktorius L. Lempertas kreipėsi į Švietimo ministeriją, prašydamas leisti Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kalbotyros skyriaus studentui Chackeliui Lemchenui pavaduoti susirgusį mokytoją Goldorfą ir dėstyti lietuvių kalbą žemesnėse klasėse. Su šiuo prašymu susipažinęs profesorius J. Jablonskis parašė: „Kalbotyros skyriaus humanitaras Chackelis Lemchenas yra, kiek turiu pastebėjęs, nepaprastas studentas: nedaug tėra studentų, kurie taip gerai, kaip jis, nusimano apie lietuvių kalbos dalykus. Pavaduoti lietuvių kalbos mokytoją įvairiose (ne tik mažesnėse) Ukmergės žydų gimnazijos klasėse jis, mano nuomone, tikrai gali, juo labiau, kad tas jaunikaitis yra visai padorus, kultūringas žmogus“. Ch. Lemchenas kelerius metus dėstė lietuvių kalbą šioje gimnazijoje, nors jam tada buvo tik 20 metų.
Chackelis Lemchenas pergyveno Rusijos revoliuciją, du pasaulinius karus, komunistinį režimą ir sulaukė meto, kai Lietuva iš sovietinės tapo nepriklausoma valstybe. Jo tėvai ir vaikai, kaip ir didžioji dauguma žydų, žuvo nuo nacių ir prie jų prisidėjusių lietuvių rankų. Chackelis ir jo žmona išgyveno Kauno gete ir skirtingose koncentracijos stovyklose Vokietijoje.
Lingvisto ir leksikografo gebėjimai, nepaprastas darbštumas ir begalinis žmogiškumas padėjo Chackeliui ištverti, jo redaguoti žodynai prisidėjo prie lietuvių kalbos puoselėjimo sovietiniais metais. Net ir perkopęs devintąją dešimtį, jis buvo darbingas ir sulaukė aukšto savo šalies įvertinimo už mokslinę veiklą – buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Deja, po šia sėkme slėpėsi vienišo žmogaus gyvenimas.
Gimęs septynių brolių ir seserų šeimoje, Chackelis vienintelis liko gyventi Lietuvoje. Kitame žemyne, Australijoje, gyvenantys jo giminaičiai beveik nieko nežinojo apie Chackelį Lemcheną. Jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš Australijos atvyko trečios eilės sūnėnas (Ch. Lemcheno sesers anūkas), kino režisierius, prodiuseris Rodas Freedmanas. Susitikimo su šia neeiline asmenybe ir jos istorijos įkvėptas, R. Freedmanas sukūrė didžio užmojo dokumentinį filmą, kuriame su didele meile pasakojama apie žydo, pergyvenusio hitlerinės okupacijos siaubą, tragišką likimą.
Rašytojas Grigorijus Kanovičius rašo, kad iki šiol ryškiai prisimena savo pirmąjį pojūtį, kai susipažino su Ch. Lemchenu: „Virš jo švietė nimbas, kurį turi šventieji ir kankiniai didžiųjų dailininkų drobėse. Man Chackelis Lemchenas – šventasis“.
Viešosios bibliotekos informacija
Mažojo Chackelio šeima: būsimasis mokslininkas – trečioje eilėje antras iš kairės.
Chackelis ir Ela Lemchenai su sūnumis Viktoru (kairėje) ir Azarijumi 1940 metais.
Chackelis ir Ela Lemchenai.
Nuotraukos iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus fondų.
