Ukmergės krašto žydų atminimui

Lietuvos žydų visuomenė, kuri yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo XIV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos. Lietuvos Respublikos Seimas siekdamas puoselėti ir saugoti daugiau negu 700 metų siekiančią Lietuvos žydų istoriją, kaip neatskiriamą Lietuvos istorijos dalį, ir rūpindamasis jos įamžinimu ir tęstinumu 2020 metus paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. 

Ta proga siūlome skaitytojui susipažinti su leidiniais, kuriuose galima rasti informacijos ne tik apie Lietuvos, bet ir apie Ukmergės krašto žydus, jų kultūrą, tradicijas, žymius žmones. Visus leidinius galima rasti Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje.

 

Leidinys supažindina su žydų istorijos ir kultūros pėdsakais Želvoje. Šioje knygelėje pasakojama apie senąją Želvą, čia gyvenusius žydus, apie miestelyje buvusius jų pastatus, kurių keletas išlikę iki šių dienų. Leidinyje pristatomi garsūs Želvos žydai, kurių vardai gerai žinomi pasaulio žydų bendruomenės istorijoje: žymus sionizmo vadovas Abraomas Kolinas-Kolinskis (1879–1968), Klabinų-Laferių dinastija, vienas ryškiausių – Nobelio premijos laureatas, Kembridžo universiteto profesorius, mokslininkas Aaronas Klugas (g. 1926).

Kai nebelieka net vardų… : žydų istorijos ir kultūros pėdsakai Želvoje / parengė Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. – Ukmergė, 2009. – 36 p.: iliustr. 

Leidinyje „Pasakojimai apie Želvą“ aprašoma miestelio istorija nuo kūrimosi ištakų iki šių dienų, pateikiama bažnyčios, mokyklos bei kitų įstaigų istorija, supažindinama su mažąja Želvos architektūra. Viename iš knygos skyrių pristatomos neeilinės šio krašto asmenybės, savo darbais garsinančios ar garsinusios Želvos vardą  ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Taip pat knygelėje pateikiami sudarytojų užrašyti senųjų želviškių atsiminimai apie Želvos krašto vietovardžių – kaimų, pievų, kalvų, upeliukų ir kt. –  kilmę.

Kriaučiūnienė, Zita. Pasakojimai apie Želvą / Zita Kriaučiūnienė, Rasa  Povylienė. – Ukmergė, 2005. – 122 p.: iliustr.

Į vieną rinkinį, šiek tiek papildytą ir pataisytą leidinį sudėti pasakojimai apie Želvą, Želvos kraštą iš knygų „Pasakojimai apie Želvą“, „Kai nebelieka net vardų“, „Antrasis medžio gyvenimas“, „Senieji Želvos krašto kaimai“, „Želvos girininkija: praeitis ir dabartis“.

Kriaučiūnienė, Zita. Želvos kraštas: istorija ir žmonės / Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. – Ukmergė, 2014. – 432 p.

Leidinyje nagrinėjama holokausto Ukmergėje tema. Aprašomi 1941 m. birželio-rugsėjo mėnesių įvykiai: pirmieji draudimai, žydų suvarymas į getą, kalinimas miesto kalėjime, egzekucijos. Pivonijos miške buvo sunaikinta beveik visa Ukmergės apskrities žydų bendruomenė. Skelbiamas sušaudytų žydų sąrašas. 

Holokaustas Ukmergėje / sudarytoja Neringa Latvytė-Gustaitienė. – Vilnius, 2012. – 196 p.:  iliustr.

 

Knygoje pamečiui, nuo 1674 m. iki Katastrofos, pateikiami įvairūs su žydų bendruomenės gyvenimu Ukmergėje susiję faktai, atsispindintys įvairiuose dokumentuose, knygose, patalpinti internete. Joje nemažai įvairių statistinių duomenų, skaičių, parodančių žydų bendruomenės kaitą, jos įtaką ir būklę amatų, prekybos ir kituose miesto ekonominio gyvenimo baruose, gana plačiai pateikiami ir bendruomenės savivaldos lygmenį bei ją įkūnijančius asmenis nusakantys dokumentai ar jų ištraukos. Nemažai ir kasdienį paprastų žmonių gyvenimą apibrėžiančių detalių, yra ir šiek tiek pikantiškų epizodų. Nuosekliai susipažįstant su knygoje pateikta medžiaga (ar tam tikrais atskirais laikotarpiais), galima bent apytikriai pažinti to meto žydų bendruomenės realijas, problemas, rūpesčius.

Ukmergės žydų bendruomenės istorija: datos, dokumentai, faktai / sudarė Julius Zareckas, 2008. – 136 p.

Į lietuvių ir anglų kalbomis surašytus beveik 500 knygos puslapių sugulė daug svarbių istorinių datų, įdomių faktų, dokumentų bei citatų apie Ukmergėje gyvenusius žydus. Pasak autoriaus, naujoji knyga – tai antras, papildytas, daug solidesnis to paties pavadinimo knygos, pasirodžiusios 2008 metais, leidimas.

Ukmergės žydų bendruomenės istorija : datos, dokumentai, faktai = Historyof Ukmergė Jewishcommunity / sudarytojas Julius Zareckas ; [vertėja į anglų kalbą Daiva Liumparienė]. – 2-as pataisytas ir papild. leidimas. – Vilnius, 2016. – 494[2] p. : iliustr.

Šiame straipsnių rinkinyje analizuojama žydų bendruomenės vieta socialiniame-ekonominiame Lietuvos gyvenime. Knyga pradedama šios etnokonfesinės grupės ekonominę veiklą varžiusių teisės aktų aptarimu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet daugiausia dėmesio rinkinyje skiriama Rusijos imperijos bei Lietuvos respublikos politikos poveikiui žydų ekonominei veiklai, žydų virtimui iš tarpininkų konkurentais modernėjančioje Lietuvos visuomenėje. Pateikiami ir 1923 m. Lietuvos apskrityse, tarp kurių ir Ukmergės apskitis, gyvenusių žydų skaičius.    

Žydai Lietuvos ekonominėje-socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento / LII; sudarė Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Vilnius, 2006. – 230, [2] p.

Knygoje surinkti žymaus Izraelio mokslininko, Negevo dykumos BenGuriono universiteto istoriko MordechajausZalkino straipsniai, aprėpiantys plačią Lietuvos žydų istorijos aspektų įvairovę. Dalis jų seniau nebuvo gvildenti, tuo labiau – lietuvių kalba. Straipsnyje „Chasidizmo paplitimas Lietuvoje XIX amžiuje“ pasakojama apie chasidų grupių atsiradimą XIX a. pirmoje pusėje Vilniaus ir Kauno gubernijose; apie didelį chasidų skaičių turėjusią bendruomenę Ukmergėje; apie Ukmergėje 1859 m. įsiplieskusį chasidų konfliktą, kai buvo reikalaujamas leidimas steigti atskirą organizaciją ir skirti dvasinį vadovą, kuriam atlyginimas būtų mokamas iš bendruomenės kasos (p. 24-25, 27, 28)

Zalkinas, Mordechajus. Naujos Lietuvos žydų istorijos perspektyvos / [iš anglų kalbos vertė Olga Lempertaitė]. – Vilnius, [2009]. – 203, [1] p. 

XXI amžiuje Lietuvos žydų (litvakų) ar jų palikuonių galima sutikti tolimiausiame pasaulio kampelyje, jų vardai ir pasiekimai, iš Lietuvos „atsivežti” miestų pavadinimai skamba daugelyje šalių. Knygoje glaustai atpasakojama litvakų istorija, pateikiamos žymių ar menkiau žinomų litvakųbiogramos: skirtingų kartų ir likimų, Lietuvos, Izraelio ir kitų šalių piliečių gyvenimų apybraižos. Knygoje pateikiamos Ukmergėje gimnaziją baigusių žydų ar Ukmergėje gimusių, ar gyvenusių: LeibosŠauso, Jokūbo Josadės, PeisachoFreidheimo, BerelioCesarsko, Josifo Šeinobiografijos.

Atamukas, Solomonas. Lietuvos žydų keliai : atmintis, tikėjimas, viltis / [sudarytojas Markas Atamukas]. – [Vilnius], [2018]. – 318, [1] p. : iliustr., portr.

Ši studija – tai tarptautinio autorių kolektyvo bandymas sujungti skirtingas, iki šiol mažai sąlyčio taškų turėjusias požiūrių į žydų istoriją Vidurio Rytų Europoje tradicijas. Autoriai siekia atkurti išsamų žydų istorijos Lietuvoje vaizdą. Jis rekonstruojamas per įvairius visuomenės raidos aspektus: sklaidą, demografiją, socialinę ir ekonominę veiklą, bendruomenės savivaldos institucijas, kultūrinius ir religinius sąjūdžius, literatūrą ir spaudą, švietimą, diskriminacinę valdžių politiką bei santykius su dominuojančia Bažnyčia, tapatybės pokyčius, antijudaizmą ir antisemitizmą, Holokaustą. Studijoje Lietuvos žydų istorija pateikiama nuo XIV a. pabaigos, kai Brastos žydų bendruomenė išsirūpino pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vadinamąją Vytauto Didžiojo privilegiją (1388), iki šiuolaikinės žydų bendruomenės prototipų susikūrimo silpstant sovietiniam režimui (XX a. 9 deš.).
Knyga sudaryta chronologiniu probleminiu principu, siekant nuosekliai atskleisti politinius, socialinius, kultūrinius procesus, vykusius skirtingų laikotarpių Lietuvos visuomenėje ir žydų bendruomenėje, jų tarpusavio santykius istorijos tėkmėje.
Knygos puslapiuose 253-254, 303, 361, 363, 366, 368, 408, 490 minima ir Ukmergė.

Lietuvos žydai : istorinė studija. – Vilnius, [2012]. – 567, [1] p. : iliustr., faks., portr.

Knyga skirta daugiau nei šešis šimtus metų Lietuvoje gyvenančiai žydų bendruomenei. Ją parašė Lietuvos ir užsienio – Baltarusijos, Izraelio, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos – mokslininkai, tyrinėjantys Lietuvos žydų istoriją bei kultūrą.
Leidinyje aptariami mažiau populiarinami, o kartais savitai interpretuojami žydų praeities reiškiniai, rekonstruojamas žydų istorijos vaizdas. Skaitytojas susipažins su bendruomenės sankloda, religinės tradicijos, gyvenamosios erdvės ypatumais. Vertingas skyrius apie religinius, politinius ir kultūrinius sąjūdžius. Plačiai papasakota apie įvairiapusę žydų ūkinę veiklą; kai kam tikriausiai bus negirdėta Degsnės – žydų žemdirbių kaimo – istorija. Nagrinėjama asmenvardžių susiformavimo, įvairių tradicijų, literatūros ir muzikos, teatro ir dailės, mokslo raida.
Knyga bus įdomi visiems, norintiems giliau pažinti Lietuvos žydų istoriją, tradicijas, kultūrą, jų nuopelnus Lietuvai ir pasauliui. Yra rekomenduojamos literatūros sąrašas, asmenvardžių, vietovardžų bei dalykų (su paaiškinimais) rodyklės. Iliustruota. Priešlapiuose skelbiamas Lietuvos miestų ir miestelių tautinės sudėties XIX a. pab. žemėlapis. Knygos puslapiuose 48, 49, 109, 178, 180, 229 ir 256 minima Ukmergė.

Žydai Lietuvoje : istorija, kultūra, paveldas. – Vilnius, 2009. – 309, [3] p. : iliustr., faks., žml.

Monografijoje, remiantis juridiniais aktais, statistikos duomenimis, archyvine medžiaga, periodine spauda ir tyrinėtojų darbais, analizuojami lietuvių ir žydų santykiai bei antisemitizmo raida atskirais Lietuvos istorijos laikotarpiais: tautinio atgimimo metais (XIX a. pab. – 1914 m.), Lietuvos valstybės kūrimo ir demokratijos įtvirtinimo (1917 – 1926 m.), autoritarino Antano Smetonos rėžimo (1927 – 1940 m.) ir pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940–1941 m.). Lietuvių santykiai su žydais keitėsi drauge su ekonominių, socialinių ir politinių procesų raida. XIX a. priešiškumas žydams buvo grindžiamas religiniais motyvais, kurių pagrindu žydų amoralumas buvo priešpastatomas lietuvių dorybingumui. Nepaisant to žydų bendruomenė parėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą bei aktyviai dalyvavo kuriant valstybines institucijas. Tarsi atsidėkojant už tokią žydų poziciją jiems buvo suteikta autonomija, kuri egzistavo iki 1926 m. Šis laikotarpis pačių žydų vadinamas „aukso amžiumi“, nors lietuvių-žydų santykius tuo metu taip pat lydėjo tam tikra įtampa. Pasirinktas tautinės valstybės modelis bei augantis nacionalizmas lėmė, kad žydai vertinti kaip antrarūšiai piliečiai, nors buvo lojaliausia tautinė mažuma. Nuosaikūs nacionalistai (smetoninkai) buvo linkę toleruoti žydus, tuo tarpu radikalus sparnas laikėsi nuostatos „Lietuva lietuviams“. Sovietų okupacija pagimdė naują žydo vaizdinį, paremtą jau nebe religiniais, o politiniais motyvais – žydas nepriklausomybės duobkasys.

Truska, Liudas. Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio : antisemitizmo Lietuvoje raida. – Vilnius, 2005. – 321, [1] p

Lietuvos žydai, vadinamieji litvakai, per šimtmečius buvo savita ir garsi po visą pasaulį pasklidusios žydų tautos dalis. „Lietuvos žydų kelias“ – jai skirta knyga. Joje pirmą kartą taip vientisai ir kompleksiškai nagrinėjama beveik 700 metų šalies žydijos istorija. Be to, knyga leidžiama lietuvių kalba Vilniuje, kuris žydų pasaulyje nusipelnė Jerušolaim d‘Lita – Lietuvos Jeruzalės – vardo. Skaitytojas pamatys žydijos gyvenimą – buitį, kultūrą, indėlį į šalies ekonomiką, kultūrą, miestų plėtotę, o mūsų amžiuje – tragiškąją žūtį, kovą už persikėlimą į savo valstybę Izraelį ir naują Lietuvos žydų dvasinį ir kultūrinį atgimimą. Knygoje pateikiamos ir trumpos žinios apie Didžiosios Britanijos Mokslų akademijos narį, Prancūzijos ir JAV mokslų akademijų užsienio narį, 1982 metų Nobelio premijos laureatą chemijos srityje Aaroną Klugą, gimusį 1926 metais Ukmergės apskrities Želvos miestelyje

Atamukas, Solomonas. Lietuvos žydų kelias : nuo XIV amžiaus iki XXI amžiaus. – Vilnius, 2007 (Kaunas : AB „Aušra“). – 535,[1] p. : iliustr., faks.

Knygos pasakojimo epicentras – Ukmergės rajono Želvos miestelis, iš kurio kilęs Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas; jame gyveno ir Gaono brolis. Nė sekundei neišleisdamas iš akių romano veiksmo, pakeliui autorius skaitytoją supažindina su Lietuvoje menkai žinomais ar net nežinomais, bet pasaulyje išgarsėjusiais mūsų tėvynainiais.

Sabas, Rytis. Gaono kodas : [romanas]. – Vilnius, 2019. – 200, [6] p.

 

array(0) { } array(0) { } array(0) { }