Sigita Astikienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja
Tik prasidėjus kalendorinei vasarai bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“, kurioje eksponuojama 20 dailininko, etnografo, kolekcininko, visuomenės veikėjo Antano Krištopaičio paveikslų iš Lietuvos liaudies buities muziejaus fondų. Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomi 174 A. Krištopaičio Lietuvos malūnų paveikslai, o šioje parodoje atrinkti tie, kuriuose pavaizduoti malūnai, stovėję Aukštaitijoje, tarp jų – ir Ukmergės rajone. Parodoje galima rasti vandens, vėjo, motorinių, garinių malūnų paveikslų iš Molėtų, Rokiškio, Utenos, Kupiškio, Panevėžio, Anykščių ir kitų rajonų. Parodą į Ukmergę atvežė Lietuvos liaudies buities muziejaus muziejininkės Renata Banienė ir dr. Nijolė Andrejevienė. Anot jų, kiekvieną kartą rengiant parodą norisi atrasti jai geriausias erdves, prisiderinti prie kiekvienos jų išskirtinumo, kad eksponuojami darbai atskleistų savo grožį ir meninę vertę. Dėl to buvo apgalvota kiekvieno kūrinio vieta bei jo dermė su kitais, šalia esančiais paveikslais.
A. Krištopaitis kilęs iš Šiaulių krašto, kur dirbo Šiaulių dramos teatro dailininku, kūrė spektaklių scenografiją. Dailininko atmintyje nuo pat vaikystės labiausiai buvo įsirėžęs malūno vaizdas, kurį jis kiekvieną dieną matydavo eidamas į mokyklą. Gyvendamas Šiauliuose, nusprendė juos piešti, kad Lietuvos peizažuose pamažu nykstantys malūnų vaizdai būtų išsaugoti nors piešiniuose. Todėl jis pradėjo keliauti po Lietuvą, pasirinkdamas kelionės maršrutą ten, kur nuo senų laikų dar stovėjo vėjo arba vandens malūnai. Nuo 1976 metų dailininkas pradėjo tapyti malūnus akvarelės technika, kuriuos tapė daugiau kaip du dešimtmečius.
A. Krištopaičio paveikslai nutapyti etnografo akimis. Jis stengdavosi kuo tiksliau pavaizduoti kiekvieno malūno išorės vaizdą, jo pastatymo vietą, ryšį su gamtine ir gyvenamąja aplinka. Vaizduodavo ir malūno vidaus konstrukcijas, atskiras jos dalis ar detales. Prie kiekvieno paveikslo A. Krištopaitis parašydavo, ką ži
nodavo apie malūno statytojus, statybos istoriją, užrašydavo datą, kada paveikslas buvo nutapytas, kas šiandien leidžia ne tik žinoti kaip anksčiau atrodė įvairūs malūnai, bet ir įvertinti, kiek daug jų šiandien jau visiškai sunykę, tapę nebeatpažįstamais praeities liudytojais. Dailininkas pasižymėdavo ir, atrodytų, smulkmeniškas detales, tačiau atskleidžiančias tiek istorinį, tiek etnografinį kontekstą, padedantį pažinti kitus konkrečios vietos veikėjus. Jis tapė ne tik malūnus, bet ir bažnyčias, piliakalnius, paminklinius medžius, istorinius ir memorialinius paminklus. Nutapyti paveikslai turi neįkainuojamą ikonografinę vertę, nes daug senųjų kultūros paminklų iki mūsų dienų neišliko arba buvo pakeista jų paskirtis.
Dailininko malūnų paveikslų reprodukcijos 2007 metais buvo išleistos albume „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“. Kaip jame rašė menotyrininkas Vytenis Rimkus, „A. Krištopaičio akvarelės ir jų ciklai – įdomus pasakojimas apie gamtos ir žmogaus ryšį, kultūros ir istorijos žymenis. Kuriant tuos ciklus, nuolat augo dailininko meistriškumas, šalia istorinės, pažintinės reikšmės, ciklai turi ir savąją meninę vertę“. Biblioteka kviečia visus, besidominčius mūsų šalies istorija bei kultūra, aplankyti parodą, kuri bus eksponuojami iki liepos 30 dienos.
Kristinos Darulienės nuotraukos
