Kūrybos vakaras „Iš gyvenimo aš nieko neprašiau…“ Šventupės dvare

Genė Vaitkūnienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Šventupės padalinio vyresnioji bibliotekininkė

Iš gyvenimo aš nieko neprašiau,
Gal todėl ir davė su kaupu.
Rodos tik svajojau, tik eiles rašiau
Ir šiek tiek nuo laimės
Kartais paslapčiom svaigau.
Kai išeidavau – norėjos grįžt,
Jei nukrisdavau, gebėjau atsikelt…
Gal todėl, kad nenorėjau daug,
Tik labai norėjosi gyvent…
(V. Kunigėlienė)

Prieš daugiau kaip penkiolika metų į Vidiškių kraštą su šeima gyventi atsikrausčiusi dzūkaitė Valdutė Kunigėlienė šiemet švenčia gražų jubiliejų. Daugelis vidiškiečių šią malonią ir draugišką moterį pažįsta asmeniškai, daugelis žavisi jos kurtais paveikslais, eilėraščių posmais.
Pirmoji jos tapybos darbų paroda „Surink žiedų minčių gražiausią puokštę“ prieš keletą metų buvo surengta Šventupės bibliotekoje. Antroji – „Mintį spalvotą pievon paleidau…“, surengta Vidiškių kultūros namuose, kuri vėliau iškeliavo į Dainavą. Dažną savo kūrybos eilėraštį autorė iliustruoja nutapytu paveikslu.

Šventupės bibliotekoje buvo eksponuojama vieno paveikslo parodų ciklo „Mintys kaip smiltys – biro pažiro…“ paroda. Virtuali parodos versija buvo patalpinta Vidiškių krašto kultūrinės veiklos FB puslapyje.

Liepos 22d. Šventupės dvare Valdutės jubiliejui skirtus renginius vainikavo kūrybos vakaras „Iš gyvenimo aš nieko neprašiau…“. Surengta autorės tapybos darbų paroda, vakaro metu buvo skaitoma jos poezija ir gyvenimiškos įžvalgos.

Pasveikinti kūrėjos susirinko draugai, pažįstami, kaimynai. Dainomis jubiliatę pasveikino jungtinis Šventupės ir Vidiškių saviveiklininkų kolektyvas, vadovaujamas Edvino Kanėtos, gražiais žodžiais sveikino poezijos klubo literatės, draugės. O kultūros ir bibliotekos darbuotojos parengė dar vieną prasmingą dovaną – Valdutės kūrybos aplanką „Mintys, kaip smiltys – biro, pažiro…“. Tai – dovana ne tik jubiliatei, bet ir visiems, besižavintiems vidiškietės kūryba.

Nuotraukos Genės Vaitkūnienės ir Janės Giedraitienės

array(0) { } array(0) { } array(0) { }