Edukacija, skirta Rudens lygiadieniui

Kristina Darulienė

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos

vyresnioji bibliotekininkė edukacinei ir projektinei veiklai

Rudens lygiadienis, švenčiamas rugsėjo 21 d. , todėl šia proga biblioteka į svečius pasikvietė vaikų pasikalbėti apie šį kalendorinį mistišką laikmetį. 

Rudens lygiadienis – tai astronominė rudens pradžia. Diena tampa trumpesnė už naktį, tad ir senovės lietuviai daugumą darbų iš laukų perkeldavo į trobas. Šią dieną dievams dėkota už derlių. Gamtos teikiamomis gėrybėmis puošdavo namus, dainuodavo, kūrendavo laužus, kepdavo saulės formos pyragus ir vaišindavosi.

Saulė – neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo, diktuojanti gyvenimo ritmą ir net vidinę būseną. Senovės žmonės dėkodavo deivei Gabijai už ugnį, parsinešę lygiadienį ją saugodavo, žarijas kurstydavo, o saulę kaip gęstantį šviesulį nulydėdavo.

Iki rugsėjo 21 dienos – šventojo Mato – būdavo baigiamos kasti bulvės, nuimami javai. Su darbų pabaiga rudens lygiadienis į žmogaus gyvenimą atnešdavo ir kitokių permainų.
„Nuo Mataušo ir vanduo ataušo“ – pasibaigdavo maudymasis ežeruose ir upėse.

Į biblioteką susirinkę Senamiesčio mokyklos ketvirtokai kūrė kompozicijas iš senose nebenaudojamose knygose sudžiovintų augalų, įkvėpti Lygiadienio tradicijų, stengėsi pavaizduoti saulės simbolį, pasinerti į kūrybinį džiaugsmą tyrinėjant gamtos formų, spalvų, tekstūrų įvairovę.

array(0) { } array(0) { } array(0) { }