Sigita Astikienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje parengta tarpukario leidinių paroda, kurioje eksponuojama tiek šio laikotarpio knygos, tiek ir periodinė spauda. Leidiniai parodai gauti iš viešosios bibliotekos fondų bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dovanoto Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio knygų rinkinio, kuris saugomas Prezidento Antano Smetonos dvare Užulėnio kaime. Paroda bibliotekoje veiks gegužės 7 – birželio 7 dienomis.
Tarpukario leidinių įvairovė Lietuvoje
Tarpukario lietuviški leidiniai pasižymėjo įvairesne tematika, buvo daugiau iliustruoti nei ankstesniojo (1905–1917) laikotarpio. Siekiant skatinti lietuvybę, šalyje pradėjo steigtis kultūros įstaigos, spaustuvės, kuriose buvo spausdinami įvairios tematikos leidiniai. Viena iš pirmųjų leidyklų buvo „Švyturio“ bendrovė, kuri, įsteigta 1918 metais leido vadovėlius, grožinę literatūrą, vaikiškas knygas. Tarpukariu veikė ir kitos leidyklos: Šv. Kazimiero draugija, leidusi religinę, grožinę literatūrą, „Knygų leidimo komisija“, leidusi vadovėlius, lietuvių ir užsienio rašytojų knygas, grožinės literatūros leidykla „Sakalas“, išleidusi nemažai garsių to meto rašytojų kūrinių ir kitos.
Šiuo laikotarpiu atgaivinti ir imti leisti politinių partijų periodiniai leidiniai, pradėjo eiti įvairių krypčių lietuviški visuomeniniai politiniai laikraščiai ir žurnalai, įsteigta naujų oficialių ir regioninių laikraščių, įvairioms skaitytojų grupėms skirtų specializuotų periodinių leidinių. Be „Lietuvos aido“, Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. Vilniuje leido savaitraščius lenkų ir rusų kalbomis. Lenkijai okupavus Vilnių ir Vilniaus kraštą, periodikos leidybos centru tapo Kaunas. Steigiantis naujiems periodiniams leidiniams ir didėjant jų svarbai, susirūpinta spaudos ir visuomenės santykių reguliavimu, periodinių leidinių leidybos, spausdinimo bei platinimo, spaudos darbuotojų veiklos reglamentavimu, reikiamos informacijos teikimo organizavimu. 1919 m. buvo priimtas pirmasis Lietuvos spaudos įstatymas. Tais pačiais metais Kaune pradėjo eiti oficialus Lietuvos vyriausybės dienraštis „Lietuva“, karinių organizacijų leidiniai „Karys“, „Kardas“, „Policija“, Šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas“, buvo leidžiami ir partijų periodiniai leidiniai, žurnalus leido ateitininkai, pavasarininkai, skautai, kitos organizacijos, buvo spausdinami katalikų savaitraščiai, žurnalai mokytojams, moterims, jaunimui.
Nemažai laikraščių ir žurnalų įsteigė įvairios visuomeninės organizacijos, privatūs leidėjai, tačiau tik vienas kitas ėjo daugiau kaip kelerius metus. Lietuvos miestuose buvo leidžiami regioniniai laikraščiai bei savaitraščiai. Visuomeniniai politiniai laikraščiai ėjo ne tik lietuvių, bet ir jidiš, rusų, lenkų, vokiečių kalbomis. Pavyzdžiui, Ukmergėje 1926 m. buvo leidžiamas visuomenės, kultūros ir politikos savaitinis laikraštis „Ukmergiečių balsas“. Leidinys buvo spausdinamas Ukmergės spaustuvėje, iš viso išleista 12 numerių.
1918–1940 m. Lietuvoje ėjo apie 40 kultūros, literatūros ir meno periodinių leidinių. Kaip svarbiausius galima išskirti „Kultūra“, „Keturi vėjai“, „7 meno dienos“, „Muzikos barai“, „Kinas“, „Teatras“ ir kiti. Buvo leidžiami ir specializuoti mokslo žurnalai, periodiniai leidiniai tam tikrų veiklos sričių ir profesijų darbuotojams, karo bei krašto apsaugos tematikos, sporto, satyros, humoro periodika.
Bibliotekoje saugomi tarpukario leidiniai
Viešojoje bibliotekoje saugomos iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gautos tarpukario metų leidimo knygos, kurios skirtingais laikotarpiais priklausė įvairioms mūsų miesto įstaigoms ir organizacijoms. Leidiniai pažymėti knygos nuosavybės ženklais, kurie leidžia atsekti jų priklausomybę. Dauguma jų išleisti rusų kalba. Tačiau visai neseniai bibliotekos fondai pasipildė ir tarpukario metais išleistais su Ukmergės kraštu susijusiais leidiniais. Šios knygos įsigytos iš Kaune įsikūrusio Vidmanto Staniulio knygyno-antikvariato, kuriame gausu senų, retų knygų ir kitų antikvarinių daiktų. Į viešąją biblioteką atkeliavo 1934 metais leistas „Antano Smetonos raštų žodynas“, 1937 metų leidimo „Ukmergės miesto vaizdų albumėlis“, 1942-ųjų Ukmergės mokytojų seminarijos vienkartinis leidinys „Į gyvenimą“, 1943 metais Vidiškiuose išleistas „Parapijiečio giesmynėlis“ ir kiti. Dauguma knygų išleistos lietuvių, keletas – rusų kalbomis.
Iš tarpukario periodikos bibliotekoje galima rasti periodinių leidinių „Savivaldybė“, „Lietuvos aidas“, „Muzikos barai“ numerius, skirtus Ukmergei. 1932-ųjų metų laikraščio „Savivaldybė“ spalio mėnesio numeryje parengtas didelis ir gausiai iliustruotas straipsnis „Ukmergės miestas anksčiau ir dabar“, kuriame aprašytas to meto miesto gyvenimas, surašytos veikiančios įstaigos, pateikta miesto pastatų, gamyklų, organizacijų, bažnyčių nuotraukų. 1933 metų rugsėjo 23-iosios „Lietuvos aido“ paantraštė skelbia, kad „Šios dienos Lietuvos aido numeris pavedamas Ukmergės kraštui“, dėl to jame gausu istorinių, kultūrinių straipsnių apie Ukmergę, rašoma apie prezidentą Antaną Smetoną, publikuojama ir krašto žmonių kūryba. 1938-ųjų rugpjūčio mėnesio „Muzikos barų“ numeris yra skirtas Ukmergės rajono dainų šventei. Jame pristatoma kultūrinė situacija to meto Ukmergėje, rašoma apie Ukmergės krašto dainas, pateiktas Ukmergės rajono dainų šventėje dalyvavusių chorų sąrašas.
Visus šiuos ir dar daugiau leidinių galima rasti Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyriuje, kur renkama informacija apie Ukmergės kraštą, svarbiausius jo istorinius ir kultūrinius įvykius, saugomas ir visuomenei pristatomas krašto dokumentinis paveldas.
