„Mane visuomet žavėjo senolių gyvenimas”

Rima Vilčinskienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Siesikų padalinio vyresnioji bibliotekininkė

Šiaudiniai puošmenys yra liaudies kultūros dalis, kuri leidžia pažinti mūsų tautos kūrybingumą. Besibaigiant Tautodailės metams, turėjome progos kartu kultūriniu paveldu pasidžiaugti ir nuostabiais dirbiniais – šiaudiniais sodais. Parodą mums visiems dovanojo sodų vėrimo tradicijas puoselėjanti Siesikų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vitalija Čyvienė. Sodai – tai vienas iš gražiausių puošmenų tradicinėje lietuvių kultūroje, kurie džiaugsmo suteikia ne mažiau, nei didingi stebuklai.

„Mane visuomet žavėjo mūsų senolių gyvenimas: buitis, darbai, dainos, žaidimai, – pasakoja pašnekovė. – Namuose daugybė daiktų, menančių praėjusį laiką. Saugau Mamos, Tetulytės, Anytos molines puodynes, ąsočius, austus rankšluosčius. Daugybę praeitį liudijančių daiktų rasime pas mus ir lauke, kuriuos kaupia sūnus. Labai norėjau išmokti rišti šiaudinius sodus. Projekto metu mokykloje apsilankė tautodailininkė Audronė Lampickienė, kuri ir parodė pirmuosius žingsnelius. O išvažiuodama paliko šiaudų ryšelį. Nuo tada viskas ir prasidėjo. Tą pačią dieną, nelaukdama pamokų pabaigos, per pertraukas surišau pirmąjį sodą – nedidelį, labai paprastą. Taip ir ,,susirgau“ šia liga, nuo kurios vaistų nereikia – reikia tik laiku suskubti iš laukų parsinešti rugių, kviečių stiebelių. Ačiū ūkininkui Egidijui Andrašiūnui, kuris leidžia man pavaikščioti po savo laukus. Ir dar, žinoma, reikia laiko“.

Vitalijos Čyvienės kraityje jau apie 40 šiaudinių sodų. Dalį jų padovanojo miestelio bendruomenei ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Siesikų padaliniui, dalį išdalino draugams, o likusieji puošia pačios mokytojos lietuvių kalbos ir literatūros kabinetą.

Autorės nuotraukos.

Galerija

array(0) { } array(0) { } array(0) { }