Gustavas Klimtas – moderno kūrėjas

2012 11 27

Lapkričio 15 dieną Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidaryta austrų dailininko Gustavo Klimto gyvenimui ir kūrybai skirta paroda, atkeliavusi iš Austrijos Respublikos ambasados Lietuvoje.


   Šiemet minimos dailininko 150-osios gimimo metinės. Todėl 2012 metai, kurių pagrindinis moto yra „Gustavas Klimtas ir moderno pradžia“, Vienoje paskelbti Klimto metais. XIX ir XX amžių sandūroje Viena – Austrijos-Vengrijos imperijos sostinė ir monarchų rezidencija – buvo vienas iš dvasinių Europos centrų, tokių kaip Paryžius, Miunchenas ar Londonas. 1910 metais tai buvo penktasis pagal dydį pasaulio miestas, kuriame gyveno apie du milijonai gyventojų. Čia klestėjo vaizduojamasis menas, literatūra, architektūra ir mokslas, o naują meninę kryptį įkūnijantys genialūs kūriniai buvo kaip niekada anksčiau gausūs. Kartu su tokiais savo bendraminčiais, kaip Josefas Hofmanas, Otas Vagneris, Oskaras Kokoška, Egonas Šylė ir kiti menininkai, Gustavas Klimtas formavo amžių sandūros meną. Tapytojo kūryboje unikaliai atsispindi jo kelias nuo istorizmo, kuris buvo būdingas Ringštrasėje praleistam laikotarpiui, iki pirmųjų abstrakcionizmo apraiškų. Jei ankstyvuosiuose dailininko paveiksluose jaučiama istorinės tapybos įtaka, vėliau jis atsiplėšė nuo akademinių tradicijų. 1897 metais drauge su kitais kūrėjais G.Klimtas įkūrė „Austrijos dailininkų asociaciją“, žinomą „Secession“ grupės vardu ir vadovavo jai beveik dešimtmetį. Šiuo laikotarpiu jis išsiugdė savitą, dekoratyvų stilių, jungdamas abstrakčios mozaikos elementus su realistiškai nutapytomis kūno dalimis – veidu, rankomis ir pan. Tapytojo darbuose dominuoja prigesusių spalvų ir aukso koloritas.

   Gustavas Klimtas kūrė simbolistinius alegorinius paveikslus, dažnai su erotiniu atspalviu, taip pat peizažus ir meistriškus piešinius bei monumentaliosios sienų tapybos darbus. Vieni iš tokių – Vienos universiteto Fakultetų paveikslai (sunaikinti per Antrąjį pasaulinį karą), freskos Stokleto rūmuose, turinčios savo įdomią istoriją. Mat 1905 metais iš Briuselio pramonininko Adolfo Stokleto ir jo žmonos Zuzanos  Gustavas Klimtas gavo užsakymą ištapyti rūmų valgomąjį. Rūmai pagal Jozefo Hofmano projektą buvo statomi šešerius metus. Iki šiol jie yra laikomi labiausiai pavykusiu „bendrojo meno kūrinio“ idėjos pavyzdžiu. Šią idėją skelbė ir ją įgyvendinti siekė 1903 metais įsteigtoms meno dirbtuvėms priklausantys menininkai. Bendra rūmų įrengimo, jų nuostabaus interjero kaina iki šiol liko neatskleista paslaptis. Rūmai ir dabar priklauso Stokletų šeimai, nuo 2009 metų jie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 

   Garsusis austrų tapytojas buvo populiarus Vienos aukštuomenės damų portretistas. Jo užsakovai dažniausiai būdavo vyrai, priklausę aukštesniajai buržuazijos klasei. Užsakomieji kūriniai atspindėjo Vienos visuomenę, kuri dažnai spėliodavo apie galimus menininko santykius su nutapytomis damomis. Žinomi jo darbai „Fritzos Riedler portretas“, „Bučinys“, „Judita su Holoferno galva“, „Salomė“ bei kiti. Žurnalistė Berta Zukerkandl Gustavą Klimtą apibūdino kaip šiuolaikinės moters kūrėją.

   Pristatomoje parodoje apžvelgiami atskiri Gustavo Klimto kūrybos etapai, atkreipiant lankytojų dėmesį į svarbiausius jo kūrybinio palikimo bruožus. Eksponuojami stendai taip ir vadinasi: „Klimto peizažai“, „Klimtas ir Menininkų bendrija“, „Klimtas ir Vienos secesija“, „Klimtas ir Stokletų rūmai“, „Klimto Bethoveno frizas“, „Klimtas ir „auksinis periodas“ bei kiti. „Nei viena žmogaus gyvenimo sritis nėra tiek menka ar nereikšminga, kad negalėtų suteikti erdvės ir peno meniniams sumanymams“, - teigė prieš pusantro šimto metų gyvenęs austrų dailininkas simbolistas Gustavas Klimtas, kuris mirė 1918 metų vasario 6 dieną, sulaukęs vos 56-erių.
   
VB informacija

Melanijos Širvienės nuotraukos.