„Gražu yra mylėti Tėvynę...“

2020 03 31

Vanda Vinckienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Laičių kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė

„...dėl to mes turime šalies kultūros palikimą visokiais būdais saugoti, rinkti ir tyrinėti, nes labai dažnai mūsų praeitis bus vienintelis kelio rodytojas, kuriant naują gyvenimą“, – teigė Paulius Galaunė.

2020-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Tautodailės metais. Seimas šį nutarimą priėmė, atsižvelgdamas į tai, kad šiemet minima daug dėmesio tautodailės plėtrai skyrusio Lietuvos dailės istoriko ir kritiko, grafiko, lietuvių profesionaliosios muziejininkystės pradininko, nusipelniusio meno veikėjo, pedagogo Pauliaus Galaunės gimimo 130 metų sukaktis. Dailininko vardu pavadinta dar 1976 metais Kultūros ministerijos įsteigta premija, skiriama geriausiems Lietuvos tautodailininkams.

Minint kraštiečio muziejininko jubiliejų, Laičių bibliotekoje ir jos prieigose surengta jo gyvenimui ir kūrybai skirta dokumentų paroda.

Lankytojai sužinos, kad žymusis menotyrininkas gimė 1890 metais Pageležiuose – durpynų ir pelkėtų miškų apsuptame, abipus kelio įsikūrusiame kaime, šalia Geležės upelio, skubančio į Šventąją. Minint P. Galaunės 100-ąsias gimimo metines, kaimą papuošė tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus išdrožtas koplytstulpis su Rūpintojėlio skulptūra. Mirė dailininkas Kaune, sulaukęs 98-erių, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Būsimojo muziejininko tėvas buvo Pageležių pašto stoties kalvis, šviesi asmenybė, turėjusi meninių ir kultūrinių polinkių. Mama – puiki audėja, mokėjusi daug pasakų. P. Galaunė mokėsi Veprių liaudies mokykloje, vėliau išvyko į Sankt Peterburgą. Ten studijavo Psichoneurologijos instituto humanitarinių mokslų fakultete, lankė Dailės skatinimo draugijos piešimo mokyklą, mokėsi privačiose dailės studijose, įsijungė į Lietuvos kultūros puoselėtojų gretas, dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių visuomeninėje veikloje.

Parodoje surinkta medžiaga pasakoja apie P. Galaunės bendradarbiavimą almanache „Aušrinės keliais“, laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, jo rūpestį Lietuvos kultūros paminklų registravimu ir grąžinimu į Lietuvą, darbą Valstybiniame muziejuje Kaune, muziejininkystės studijas Luvro mokykloje Paryžiuje.

Grįžęs į Lietuvą, muziejininkas rūpinosi M. K. Čiurlionio galerijos įsteigimu, jos rūmų statyba, dirbo šios galerijos vedėju, vėliau – Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi, dėstė Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetuose, Vilniaus dailės institute. P. Galaunė surengė tautodailės parodas Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, pristatė lietuvių profesionaliosios dailės ekspozicijas Paryžiaus ir Niujorko pasaulinėse parodose. Jis pirmasis iniciavo bažnytinio meno, ekslibrių parodas Lietuvoje ir užsienyje, rūpinosi istorijos, archeologijos, architektūros paminklų apsauga, kaupė, tyrė, sistemino tautodailės ir profesionaliosios dailės kūrinius. Paskelbė daugiau kaip 400 publicistinių, mokslinių straipsnių, išleido iki šiol aktualumo nepraradusius leidinius: „Lietuvos kryžiai“, „Senoji tapyba“, „Lietuvių liaudies menas“, monografiją „Vilniaus meno mokykla“, atsiminimų knygą „Muziejininko novelės“, studiją „Ex-librisas Lietuvoje: XVI-XX šimtmečiais“ ir kitus.

P. Galaunės veikla įvertinta Prancūzijos Garbės legiono, Vytauto Didžiojo 4 laipsnio, Švedijos karaliaus Vazos 3 laipsnio, Latvijos Trijų Žvaigždžių 3 laipsnio ordinais, Belgijos karalystės Leopoldo II ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos valstybine premija.

„Nuo mažų dienų daugiau svajojau apie Lietuvos praeitį, negu interesavausi dabartimi ir ateitimi. Gal dėl to niekuomet nė piršto neprikišau prie politikos gyvenimo. Jo man kaip ir nebūta. Užtat praeitimi ne tik interesavausi, bet ir mėginau ją giliau pažinti...“, – rašė Paulius Galaunė.

Tautodailės metams skirta ir Laičių bibliotekoje eksponuojama kraštietės Danutės Sakalauskienės rankdarbių paroda.

Bibliotekos archyvo ir autorės nuotraukos.