Moderniosios architektūros apraiškos Ukmergėje

2020 03 24

Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų. Čia jau veikė ir buvo sparčiai vystomi vandentiekis bei kanalizacija.

Modernėjimo liudijimų gausu ir to meto spaudoje. Kaip rašė 1939 m. „Lietuvos aidas“, „Nugriautųjų lūšnų vietoje išdygo gražūs, stilingi valdiniai, savivaldybių ir privatūs pastatai, kurie dabartinei Ukmergei duoda tikrai modernaus miesto išvaizdą. Per tą trumpą nepriklausomo gyvenimo laiką miestas praturtėjo tikrai nepaprastai daugeliu gražių statinių. Iš jų žymesni yra valstybinės Antano Smetonos gimnazijos rūmai, kurie yra geriausi ir gražiausi visoje Lietuvoje, be to, ligonių kasos rūmai, trejetą didelių pradžios mokyklų pastatų, milžiniški valstybinės amatų mokyklos rūmai, Marijonų vienuolynas ir daug kitų valdinių ir privačių statinių“.

Vienas iš pirmųjų žingsnių modernizuojant Ukmergės miesto švietimo sistemą – 1932 m. pastatytos dvi pradžios mokyklos. Apie tai buvo  rašoma 1932 metų žurnale „Savivaldybė“: „Viena iš jų mūrinė, dviejų aukštų, septynių komplektų, 4383 kub. mtr. talpos. Šios mokyklos pastatymas atsiejo 150.000 litų. Kita medinė, dviejų aukštų, 2850 kub. mtr. talpos, pastatymas atsiėjo 93.000 litų. Abejose mokyklose įrengtas centralinis šildymas, vandentraukis ir kanalizacija.“ Šiuo metu čia įsikūrusi Ukmergės senamiesčio progimnazija.

Statyti valstybinę gimnaziją Ukmergėje (dabartinė Ukmergės Antano Smetonos gimnazija) buvo sumanyta 1935 m., tačiau dėl lėšų stokos šios minties teko atsisakyti. Statybos prasidėjo 1937 metais, o rūmai pašventinti jau po metų – 1938-ųjų spalio 15 dieną. Šiose iškilmėse dalyvavo ir pats prezidentas Antanas Smetona. Amžininkai rašė, kad „pastato projektas daro didingą įspūdį savo masyvumu ir moderniu stiliumi“.

1939 m. iškilusi Ukmergės pradžios mokykla (dabartinė Jono Basanavičiaus gimnazija) – viena iš didžiausių ir moderniausių pradžios mokyklų, pastatytų tarpukario Lietuvoje. Apie gimnaziją 1938 metais rašė laikraštis „Lietuvos aidas“: „Basanavičiaus gatvėje prieš statomą valstybinę gimnaziją vyksta mūrinės, 12 komplektų pradžios mokyklos statybos darbai. Mokykla bus moderni, 2 aukštų su pusrūsiu ir patalpomis turistams. Joje bus visi šių dienų privalumai ir patogumai. Šiemet bus padaryti pirmaeiliai darbai, o kitais metais numatoma visus darbus užbaigti. Mokyklos statyba kainuos 420.000 litų“.

Dar vienas svarbus Lietuvos valstybės sveikatos apsaugos sistemos modernėjimo ženklas  – ligonių kasos. Apie  šį pastatą 1939 metais buvo rašoma žurnale „Sveikata ir darbas“: „Ukmergės apygardos ligonių kasos rūmų statyba buvo pradėta 1938 m. birželio 28 d., baigta – 1938 m. gruodžio 5 d. Rūmų statyba kaštavo 125.000 lt. ir žemės sklypas 6251 lt. Lėšos statybai paimtos iš atsargos kapitalo ir užtraukta paskola 40.000 Lt. Valstybės Taupomose Kasose.“. Kurį laiką šiame pastate veikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius. Šiuo metu tai – Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos pastato dalis.

Amatų mokyklos buvo taip pat labai svarbi Lietuvos tarpukario švietimo sistemos dalis. Ukmergėje mokykla ilgą laiką veikė gana sudėtingomis sąlygomis. 1938 metais žurnale „Amatininkas“ rašyta, kad „dabar mokykla išsimėčius net penkiuose namuose ir ne vienoj vietoj“,  tais pačiais metais „Lietuvos aide“ buvo skelbiama, kad „šiomis dienomis valstybinė mokykla galutinai persikraustys į nuosavas patalpas“. Statyta 1937-1938 metais Ukmergės amatų mokykla tuo metu buvo didžiausias šios paskirties pastatas Lietuvoje. Statinys buvo svarbus ne tik dydžiu, bet ir tuo, kad čia įdiegti visi modernūs to meto statybos elementai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas. Pokariu čia buvo įkurta žemės ūkio mechanizacijos mokykla, 1960 m. mokykla pavadinta Ukmergės žemės ūkio mechanizacijos technikumu, 2000 m. – Ukmergės aukštesnioji mokykla, o nuo 2005-ųjų – Ukmergės technologijų ir verslo mokykla.

Nuo Kauno gatvės puikiai matomas vandentiekio bokštas taip pat liudija intensyvų Ukmergės modernėjimo laikotarpį. Šio sudėtingo ir brangaus projekto autoriai -  architektai Steponas Kairys ir Grigorijus Gumeniukas. 1938 m. „Savivaldybė“ rašė: „Ukmergės miestas pirmas po Kauno pradėjo rūpintis modernišku vandens tiekimu. Jau 1930 m. savivaldybė ėmė galvoti apie vandentiekio įrengimą. Darbai buvo pradėti ir baigti 1932 m. Arti geriausio šaltinio, iš kurio dabar imamas vanduo, ant kalno, pastatytas bokštas – baseinas, 22 metrų aukščio, kuriame telpa 80.000 litrų vandens. Pakalnėj stovi vandens padavimo stotis. Vandentraukio tinklo jau paklota 1,5 klm. [...] Kalbamo vandentiekio įrengimas kaštavo 128.540 lt. Ateity numatoma daryti ir kanalizaciją“.

Be visų jau minėtų pastatų modernizmo ženklų galima rasti ir kituose Ukmergei reikšminguose objektuose. Tai ir Ukmergės gydytojo A. Dumbrio namas – savo laiku buvęs  moderiausias statinys mieste, ir Deveikių namas Vytauto gatvėje – regioninės reikšmės architektūrinis, istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas, pastatytas 19121913 m., ir Lietuvos banko skyriaus Ukmergėje pastatas Kauno gatvėje, statytas 1939 m., šiuo metu priklausantis bendrovei „Globay“. Taip pat tarpukariu įsikūrę Žydų našlaičių namai Vasario 16-osios gatvėje, įkurti apie 1922 m. Amerikos žydo M. Rozenbliumo lėšomis. Objektas pastatytas pagal inžinieriaus B. Klingo projektą. 1926 m. dalis pastato rekonstruota į salę su scena, kurioje 1927 m. pradėjo veikti kino teatras (1928–1937 m. ,,Lyra”, vėliau ,,Pasaka“). Dar iš šio laikotarpio galima paminėti keletą pastatų Vienuolyno gatvėje, Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros pastatą Basanavičiaus gatvėje bei Ukmergės karinio miestelio pastatus, prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusius tarp Kauno ir Deltuvos gatvių bei A. Smetonos alėjoje. Dalis šių pastatų jau išgriauta.

Nuotraukos iš viešosios bibliotekos archyvo

Pagal http://www.autc.lt/lt pateiktą medžiagą parengė Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vyresnioji bibliografė Rita Adomonytė.