Žemaitkiemio bibliotekos istorija ir dabartis

2020 03 24

Sigita Astikienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja

Ramunda Misiūnienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Žemaitkiemio kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė

Šiais metais minime gražų 70 metų Žemaitkiemio bibliotekos jubiliejų. Dar 1950 metais Žemaitkiemio bažnytkaimyje buvo atidarytas klubas-skaitykla. Klubo-skaityklos vedėju pradėjo dirbti Alfonsas Žukauskas. Dirbdamas jis daugiausiai dėmesio skyrė sporto renginiams, vaidinimams, įvairiems vakarams bei panašiai kultūrinei veiklai. Pagrindiniai klubo-skaityklos lankytojai tuo metu buvo mokytojai.

Nėra išlikusių duomenų apie tai, iš kur bibliotekai įsikūrus gautas knygų fondas, kiek jame buvo leidinių. 1952 metais nuo klubo-skaityklos atsiskyrė biblioteka, kuriai perduotas beveik šešių šimtų knygų fondas. Pati biblioteka tuo metu veikė kaip knygų išdavimo punktas, nebuvo nei katalogų, nei kartotekų. Darbuotojai gana dažnai keitėsi, dauguma jų neturėjo reikiamo šiam darbui išsilavinimo.

1956 metais biblioteka perkeliama į naujas patalpas, jai skirtas atskiras nedidelis kambarys. Tais metais bibliotekoje pradėjo dirbti Valerija Aleknavičiūtė, kuri buvo pirmoji darbuotoja specialistė šioje kaimo bibliotekoje. Tuo metu bibliotekoje lankėsi 164 skaitytojai, kurių per metus padaugėjo iki 286. Buvo organizuojami įvairūs renginiai, pradėtas dirbti ir bibliotekinis darbas – rengiami katalogai bei kartotekos.

V. Aleknavičiūtė bibliotekoje dirbo iki 1963 metų, o vėliau darbuotojai dažnai keitėsi, išdirbdavo tik po keletą metų. Parenkant skaitytojams knygas ir organizuojant renginius reikėjo prisitaikyti prie tuo metu galiojančios sovietinės santvarkos bei jos reikalavimų, kurių bibliotekos darbuotojams nebuvo lengva laikytis. 1976-1980 metais bibliotekoje dažnai lankėsi įvairios komisijos, kurios tikrino bibliotekos darbą, domėjosi, kaip rengiamos parodos ir renginiai, kaip populiarinamos knygos. Vykdavo daug tuo metu populiarių konkursų ir apžiūrų. Apie biblioteką ir jos darbą ne kartą buvo publikuoti straipsniai ir rajono spaudoje.

1988 metais į biblioteką atėjo dirbti Ramunda Misiūnienė, kuri dirba iki šiol. Tik atėjus į darbą reikėjo sutvarkyti fondus, parinkti norimą knygą kiekvienam skaitytojui, nepamiršti ir renginių. 1992-aisiais metais buvo privatizuoti kultūros namai, todėl neliko erdvės renginiams. Didesni renginiai buvo perkelti į seniūnijos salę. Knygų įstaigoje dar padidėjo, nes prie bibliotekos fondo buvo prijungtas Žemaitkiemio pagrindinės mokyklos bibliotekos fondas.

Žemaitkiemio miestelis neatsiejamas nuo poeto Vlado Šlaito, kuris daugiau kaip pusšimtį metų praleidęs emigracijoje, ilgėjosi gimtojo krašto, todėl daugelyje savo eilėraščių su nostalgija rašė apie Ukmergę, savo gimtąjį Žemaitkiemio miestelį, Šventosios upę. Vladas Šlaitas gimė 1920 metais Čeliabinske, Rusijoje, kur būsimo poeto tėvas, gimęs Žemaitkiemyje, buvo pasitraukęs per Pirmąjį pasaulinį karą. 1921 m. Šlaitų šeima grįžo į Lietuvą, gyveno Žemaitkiemyje, vėliau Ukmergėje, Daržų gatvėje. V. Šlaitas, baigęs pradžios mokyklą, 1932 m. įstojo į Ukmergės gimnaziją, kur ir buvo parašyti pirmieji eilėraščiai. 1940 metais, išlaikęs abitūros egzaminus, buvo paskirtas mokytojauti į Būdviečių pradžios mokyklą Tauragės apskrityje. Pasibaigus mokslo metams, V. Šlaitas grįžo į Ukmergę ir pradėjo dirbti savivaldybėje raštininku. Po 1943 m. Vladas Šlaitas pradėjo savo klajones: gyveno Vokietijoje, Škotijoje, Didžiojoje Britanijoje. Poetas mirė 1995 metais Braitone (Pietų Anglija), palaidotas Londono Šv. Patriko kapinėse, lietuvių skyriuje.

Bibliotekoje daug dėmesio skiriama informacijos apie Vladą Šlaitą rinkimui, gimtojoje poeto sodyboje buvo įrengtas nemelis-muziejus, rengiami tradiciniai Vlado Šlaito poezijos skaitymai, ne viena literatūrinė Vlado Šlaito premija buvo įteikta būtent Žemaitkiemyje. Ne kartą bibliotekoje yra lankęsi svečių, kurie dar mena poetą ir jo šeimą, dalinosi prisiminimais. Taigi biblioteka tapo glaudžiai susijusi su Vladu Šlaitu, čia saugomas ir puoselėjamas jo atminimas.

Per visus 70 metų bibliotekoje yra sukaupta daugybė nuotraukų, pasakojimų, metraščių, kurie liudija įstaigos pokyčius, leidžia pamatyti istorinių įvykių įtaką bibliotekos gyvenimui, atskleidžia čia dirbusių žmonių indėlį į miestelio gyvenimą. Nelengva trumpai aprašyti šitiek dešimtmečių, tačiau keičiantis laikmečiams, skaitytojų poreikiams ir galimybėms, biblioteka išliko lanksti ir patraukli miestelio vieta, kur noriai renkasi  Žemaitkiemio gyventojai bei miestelio svečiai.

Nuotraukos iš viešosios bibliotekos ir Žemaitkiemio kaimo padalinio archyvo.