Birutė Jonuškaitė: „Knygos yra apie kiekvieną iš mūsų“

2020 02 11

Sigita Astikienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja

Biblioteka pakvietė literatūros mėgėjus į susitikimą su Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke, poete, prozininke, vertėja Birute Jonuškaite. Gimusi ir augusi Lenkijoje, Seinų apskrityje, baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, Birutė Jonuškaitė nuo 1985 metų gyvena Lietuvoje. Grįžusi į Lietuvą, gyveno Ukmergėje, dirbo Ukmergės kraštotyros muziejuje jaunesniąja moksline bendradarbe, vėliau – Kultūros rūmų metodininke spaudai. Septynerius metus rašytoja buvo žurnalo „Šeima“ vyriausioji redaktorė, 2002–2003 m. rengė žurnalą „Šeima ir pasaulis“. Pirmieji apsakymai pasirodė 1986 m. „Pergalės“ žurnale (dabar „Metai“). Rašytoja savo kūrybą publikuoja įvairiuose kultūros leidiniuose. Apsakymų yra išversta į anglų, prancūzų, baltarusių, vokiečių, rusų bei kitas kalbas. B. Jonuškaitė yra daugelio literatūrinių premijų laureatė. Ne vienas literatūros kritikas yra pabrėžęs, kad ši autorė – charakterių meistrė ir ypač puikiai jai sekasi kurti stiprius moterų charakterius.

Renginio metu viešnia pristatė tris savo knygas: „Maranta“, „Maestro“ bei „Laikas ir likimai“. Prieš keletą metų išleistas rašytojos romanas „Maranta“ sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, buvo įtrauktas į 2015 metų geriausių knygų penketuką ir kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, įvertintas Liudo Dovydėno premija. Pasakodama apie „Marantos“ atsiradimo istoriją, autorė sakė, kad tai – vienos giminės istorija, kupina veikėjų bei įvairiausių paslapčių, kurios ilgą laiką jai nedavė ramybės, todėl atsakymus į iškilusius klausimus teko susikurti pačiai. Kalbant apie moteris ir jų gyvenimą, įdomūs buvo rašytojos pamąstymai apie tai, kaip ir iš viso įmanoma suderinti rašymą, kūrybą bei visokių rūpesčių ir darbų pilną kasdienybę. Anot autorės, tikrai įmanoma, tik reikia nesėdėti, neapsiriboti televizoriaus žiūrėjimu, o imti ir veikti. Autorė pasidalino ir gražiais prisiminimais, kaip Ukmergėje, Vasario 16-osios gatvėje, sėdėdavo su dar mažu vaiku ant kelių, spausdindavo tekstą rašomąją mašinėle ir tas visiškai neatrodė sudėtinga.

Jeigu „Marantoje“ vyravo moteriškasis, tai kitame autorės romane – „Maestro“ – atskleistas ryškus vyriškasis pradas, pasakojama elegantiško dailininko, gebančio savo kerais apžavėti visas moteris, istorija. Vis tik turtingų pramonininkų vienturtis sūnus Viktoras, vaikystėje patyręs skaudžių dvasinių išgyvenimų, motinos meilės trūkumą, karo baisumus, iki pat mirties apgaudinėja save ir moteris. Romano problematika aktuali ir šiomis dienomis, nes daug vaikų ir šiandien patiria panašius jausmus, palikti emigravusių tėvų arba stokojantys jų dėmesio bei šilumos.

Pati naujausia autorės knyga – „Laikas ir likimai“. Joje publikuojami 2003–2019 m. rengti pokalbiai su gerai žinomais lietuvių ir lenkų kūrėjais, kultūros bei meno asmenybėmis. Pokalbiuose skamba autentiškas skirtingų kartų, skirtingas gyvenimo ir kūrybos patirtis turinčių žmonių balsas, išryškėja jų santykis su savimi, artimaisiais ir juos supančiu pasauliu. Kalbintieji apmąsto kiekvienam žmogui svarbius gyvenimo prasmės, laikinumo, lemties klausimus. Pasakodama apie šią knygą, B. Jonuškaitė džiaugėsi, kad turėjo galimybę pakalbinti būtent šiuos žmones, kurie tyliai dirba kartais mažiau matomus, bet itin svarbius darbus. Autorei su kūrėjais rūpėjo pakalbėti įvairiais klausimais – ir apie šeimos istoriją, ir apie gyvenimą, ir apie darbus, kad atsiskleistų kuo platesnis kultūros matymo vaizdas.

Kalbėdama apie savo knygų personažus, autorė šmaikštavo, kad jie kartu būna visur – su personažais ir miegi, ir morkas ravi, ir į darbą važiuoji, o jei jiems kažkas nepatinka – nevengia ir papriekaištauti. Autorė siūlė visiems pažvelgti į savo šeimos, giminės istoriją – juk visur pilna įdomių įvykių, atsitikimų, personažų, visi jie ateina iš gyvenimo ir mūsų kasdienybės.

Renginio metu autorė ne tik pati pasakojo, bet į diskusiją įtraukė ir auditoriją. Jai buvo įdomu sužinoti, kokias knygas skaitė ir ką apie jas mano susirinkusieji, žiūrovams buvo įdomu, ką skaito pati B. Jonuškaitė, kaip vertina lietuvių autorių kūrybą. Po sveikinimų, palinkėjimų, autografų išdalinimo, autorė dar ilgai bendravo su savo skaitytojais, dalinosi mintimis apie kūrybą ir gyvenimą.

Kristinos Darulienės nuotraukos.