Apie Saudo Arabiją – moters akimis

2012 11 07

Rasa Griškevičienė

    Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamentas, siekdamas pristatyti Lietuvos visuomenei Lotynų Amerikos, Afrikos, Artimųjų Rytų bei Azijos regionus, parengė keturias fotografijų parodas, eksponuojamas įvairiuose šalies miestuose.

Tai ekspozicija „Afrika diplomatų akimis“, nepriklausomo fotografo ir keliautojo Tomo Griškevičiaus fotografijų paroda „Lotynų Amerikos žmonės ir gyvenimai“, žydų bendruomenės gyvenimą pristatanti  paroda „Lietuvos Jeruzalė: laikmečiai ir žmonės“ bei fotomenininkės Vilmos Samulionytės ekspozicija „Dykumoje“. Pastaroji paroda pasiekė ir Ukmergę, neįprastomis lapkričiui spalvomis papuošusi Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Mažąją galeriją.

   Vilma Samulionytė gimė 1978 metais Jonavoje, baigė fotografijos studijas Čekijoje, Prahos dailiųjų menų akademijoje, kino ir televizijos fakultete. Studijų metais aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje, buvo gavusi Lietuvos bei Čekijos kultūros ministerijų stipendijas edukacijai ir parodų organizavimui. Dar studijuodama pradėjo dirbti moterų fotografijos studijoje Rijade (Saudo Arabija), kur praleido dvejus metus. Su savo kūrybos darbais dalyvavo parodose Čekijoje, Turkijoje, Slovėnijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse, surengė ne vieną personalinę parodą. Nuo 2002 metų V.Samulionytė Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, kur dirba ir šiuo metu, tęsdama fotografijos bei audiovizualinius projektus, pradėtus Saudo Arabijoje.

   Paroda „Dykumoje“ – tai pasakojimas apie egzotiškąją Saudo Arabiją, tačiau ne kaip apie šalį, o apie naujų minčių, suvokimų, potyrių, jausenų radimosi vietą. Fotografijos darytos naudojant paprastus kompozicijos principus, erdvė čia uždara, vaizdas koncentruojamas į konkretų objektą. Asmeninė erdvė siejama su viešąja kaip sąsajų tarp savęs ir aplinkos paieška. Tai savotiškas intymus pasakojimas apie europietės moters per dvejus metus susiklosčiusį santykį su šia šalimi ir čia kilusius išgyvenimus.

   „Kai atvažiavau į Saudo Arabiją, pirmą dieną užsivilkau abają, žiūrėjau į gatvę pro grotuotą savo namų langą ir galvojau, ar tikrai aš esu čia? Bendradarbė studijoj iš Jemeno, bet gimus čia, kukli arabiukė. Vis žiūri ir šypsosi, sako man, kad tu maža kaip arabė, - prisimena autorė. – Viskas už sienų čia, viskas uždengta, paslėpta... Kaip čia būt? Kažkoks keistas intymumas čia yra tame moterų pasaulyje. Tik išeidamos jos virsta juodom judančiom figūrom. Viešbučio baseine moterims negalima maudytis... Vaikščiojau aplinkui namus ir fotografavau, kol pasiklydau. Prasidėjo maldos metas. Važiavo žmonės pro šalį ir klausė, ar aš neišprotėjau...“

Melanijos Širvienės nuotraukos.