Prozos vakaras, kupinas poezijos...

2012 11 07

Aldona Vaitkevičienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Varinės kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė

 Tyliai byrant nuo medžių klevų variui, Varinės bibliotekos skaitytojai rinkosi į susitikimą su kraštiete rašytoja Onute Miliukaite-Deloniene.  Tądien šio kaimo bendruomenės  salėje pristatytas naujasis rašytojos romanas „Laimingi valandų neskaičiuoja“.

 
"Aš kaip saulėgrąža, rudenį pražydusi,
Kai šalna jau žiedlapius pakanda.
Nelengvas mano gyvenimo kelias,
Bet nekeliauti, sustot negaliu.
Nors esu tik mažas saulės grūdelis,
Save aš kitiems dalinu“.


   Taip save apibūdina rašytoja eilėse, kuriomis ir prasidėjo rudens prozos vakaras  Varinėje „Kai klevai barsto varį po kojom...“ Rašytoja į susitikimą su kraštiečiais atvyko ne tik su naująja savo knyga, bet ir su Kauno miesto ansambliu „Smaragdas“ (vadovas Vladas Karpavičius), kuriame dainuoja ir pati autorė. Ir ne tik dainuoja. Ji šio kolektyvo vadybininkė, seniūnė ir siela.

   „Aš tave myliu. Bet pasaulis toks pamišęs...“ – sako romano „Laimingi valandų neskaičiuoja“ herojė Rūta savo brangiausiam žmogui. Romane į gyvenimo džiaugsmus ir dramas žvelgiama iš brandaus amžiaus herojų prizmės. Romano veikėjai, pasak literatūrologo Rimanto Klibavičiaus, gyvena lyg „aksominiame sezone“, kai „reikia imti jautį už ragų“, nes „amžiaus krizė ir uždarų vartų baimė“ verčia juos taip elgtis“. Kritikui rūpėjo pasitikrinti, ar tikrai tokie jau blogi tie moterų rašomi romanai, kaip vienu balsu tvirtina vadinamieji visažiniai literatūros specialistai. Perskaitęs O.Delonienės romaną, jis nenusivylė, teigdamas, jog knyga turės nemažą savo skaitytojų ratą. R.Klibavičiaus recenziją apie naująjį viešnios romaną vakaro metu perskaitė Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Virginija Tylienė. O po to skambėjo  šio kūrinio ištraukos ir įspūdžiai apie knygą, prisiminimai apie jos autorę. Jais dalijosi buvęs mokyklos direktorius P.Džiautas ir Onutės klasės draugės, pasak kurių, jų bičiulė vaikystėje buvo rami ir uždara, tyli tarsi pelytė, o jos gi tikros laumės, prie kurių krečiamų „zbitkų“ Onutė neprisidėdavo. Gražiai buvusią mokinę prisiminė ir pedagogė Jadvyga Juzėnienė, apibūdinusi ją kaip mažutę, bet greitą, panašią į krištolinę vazą, kuri bėgant metams pilnėjo, kaupėsi ir atsivėrė literatūriniais turtais.

   Renginyje dalyvavęs pašiliškis literatas Vilius Dručkus nuoširdžiai džiaugėsi galimybe pabendrauti su tokiais mielais svečiais, su šypsena prisipažinęs, jog per 70 savo gyvenimo metų pirmą kartą sėdi šalia tikros rašytojos... Vakaro svečiams jis skaitė savo kūrybos eiles, vieną eilėraštį paskyręs tautos klasikui Maironiui.

   Sužavėjo renginio dalyvius kauniečių ansamblio „Smaragdas“ bei jų vadovo  bardo Vlado Karpavičiaus atliekamos dainos, jie negailėjo plojimų ir Ukmergės kultūros centro Bočių bendrijos ansambliui „Lyra“, vadovaujamam Vacės Ignatavičienės. Vadovė šypsodamasi kalbėjo, jog po dviejų metų pertraukos kaip tik rašytojos viešnagės metu sugrįžo kolektyvo narius apkeliavęs O.Delonienės romanas „Meilės uostas – Nida“, kurį  tąsyk, viešėdama Pašilėje, ji buvo jai dovanojusi. Ir dar didesne dovana visiems tapo bendrai abiejų kolektyvų atlikta  daina Maironio žodžiais „Už Raseinių ant Dubysos“, kurios klausantis ne vienam ir ašara skruostais nutekėjo...

   Rudens gėlių žiedai, kultūros almanachas „Eskizai“, nuoširdūs padėkos žodžiai ir ... simbolinė rudeninė braškė, kurią iš popieriaus nulipdė Pašilės pagrindinės mokyklos šeštokas Ksaveras Dikmonas – visos šios mielos dovanėlės buvo skirtos svečiams bei renginio organizatoriams, rėmėjams – Varinės kaimo bendruomenės pirmininkei Reginai Černiauskienei, agroserviso „Pas ūkininką“ vadovei Zofijai Belickienei, Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkei Lionei Aleksienei ir kitiems. Poezijos ir muzikos kupinas rudens prozos vakaras pažėrė visiems rieškutes malonių įspūdžių.

Melanijos Širvienės nuotraukos.