Indonezijos gaiva Želvoje

2019 12 12

Danguolė Gabinaitienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Želvos kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė

Prasidėjus Advento laikotarpiui, Želvos bibliotekos lankytojams buvo pristatytos dvi parodos: Tėvo Stanislovo nuotraukų paroda  ir Želvos gimnazijos IV g klasės kūrybinių darbų paroda. Renginio metu pasidalinau savo kelionės įspūdžiais, kadrais ir nuotykiais iš Singapūro, Balio ir Nusa Penida salos.

Singapūro Respublika – valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje, netoli Malaizijos. Valiuta – Singapūro doleris. Čia gyvena 5,75 mln. žmonų. Miestas laikomas žaliausiu ir švariausiu miestu pasaulyje. Šiame mieste galima pamatyti daug kultūrinių ekspozicijų ir eksponatų. Pagrindinis šalies simbolis yra Merlionas – mitinė būtybė, vaizduojanti žuvį su liūto galva. Šalia puikuojasi Marina Bay Sands kompleksas, pats žinomiausias Singapūro viešbutis su didžiausiu pasaulyje baseinu ant stogo. O šalia auga palmės, ištisus metus žydi gėlės.

Singapūro botanikos sodai užima daugiau kaip 100 hektarų. Soduose vykdoma edukacinė ir mokslinė veikla. Augalai surinkti iš viso pasaulio vietų ir suskirstyti į septynius  sodus.

Toliau kelionę tęsėme lėktuvu į Balio salą. Supranti, kad atvykai į kitą pasaulį, kitonišką gamta, kitokį vietinių gyvenimo būdą ir kultūrą. Šią salą skalauja Indijos ir Ramusis vandenynai. Gamta - palmės, ryžių laukų terasos, bananų plantacijos, gyventojų namai primena šventyklas, jie čia gyvena, meldžiasi, saugomi artimųjų palaikai, kiekvieną rytą aukojamos aukos dievams.

Pamatyti teko daug: šventyklas, krioklius, UNESKO paveldui priklausančius ryžių laukus, dar ir dabar garuojančius ugnikalnius, gamtovaizdžius  prie Indijos ir Ramiojo vandenyno. Plaukėme valtimi sraunia upe, iš kurios netikėtai išniro apie 100 kg sveriantis Kamodo varanas. Kitą ankstų rytą plaukėme laivu Ramiajame vandenyne susitikti su delfinais

Didžiausias siaubas buvo skraidančios varlės, kurios vakarais „be pakvietimo“ (kadangi nebuvo nei durų, nei langų virtuvėje) prilipdavo prie šaldytuvo arba kitų baldų. O paryčiais miegoti neduodavo gaidžiai ir ypatingą garsą skleidžiantys didieji driežai. Keldavomės labai anksti, nes norėjome daug pamatyti, ryte  nebūdavo taip karšta, o ir atstumai buvo dideli. Aplankėme Musangų parką, dalyvavome edukacijoje, todėl buvome vaišinami ypatinga kava.

Toliau plaukėme  laivu per Indijos vandenyną  į Nusą Penidą salą. Tai išties gamtos stebuklas. Nors dar jaučiamas necivilizuotas žmonių gyvenimas, žavi didinga šventykla kalno viduje, uolos tiltas virš vandenyno, gamtos baseinai vidury džiunglių. Pigūs masažai paplūdimiuose. Ir nuoširdus žmonių bendravimas. Penkiolika dienų prabėgo kaip viena diena.

Mūsų biblioteka tą dieną kvepėjo Balio smilkalais. Gėrėme kavą ir arbatą, parvežtą iš tolimų kraštų, ragavome džiovintų vaisių ir riešutų.

Esu dėkinga naujajai Želvos kultūros namų darbuotojai Giedrei už draugišką bendradarbiavimą.