Rudens poezija - atgaiva sielai

2012 10 29

Vilma BELAPETRAVIČIENĖ
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Jasiuliškių kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė

  Rudeninio lietaus prausiami, blykšta paskutiniai žiedeliai, lapai, blaškomi vėjo, palieka medžius. Nužvarbsta oras, šviesa  siaurėja, o tamsa plečiasi. Ruduo užsivelka savo sermėgą. Gamtoje dominuojanti spalvų įvairovė sukuria nepakartojamą  įspūdingų peizažų reginį ir pasitarnauja kaip puiki kūrybos priemonė.


  Niūriais rudeniškais orais vis mažiau, regis, norisi aktyvios veiklos, bet to nepasakytum apie rajono literatus, kurie tiesiog negalėtų be jos. Į tą veiklą literatus dažnai pakviečia Vlado Šlaito viešoji biblioteka ir  kaimo padalinių bibliotekininkės, kurios  vieną gražią, šiltą, geltonu auksu tviskančią dieną visus žodžio mylėtojus subūrė į rudens poezijos šventę „Atverkime duris į knygų pasaulį“, vykusią Želvos seniūnijoje. Tai vienas iš Viešosios bibliotekos vykdomo skaitymo skatinimo projekto, dalinai finansuojamo LR Kultūros ministerijos, renginių, kurio  tikslas – vietos bendruomenės skaitymo skatinimas, įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonių sanglaudos stiprinimas, bibliotekos, kaip kultūrinių pažinčių ir bendravimo vietos, populiarinimas.

 Šventėje dalyvavo gausus būrys literatų iš Ukmergės, Jasiuliškių bei Želvos. Pedagogė Apolonija Grigonytė eilėmis nugrimzdo į prisiminimus apie Želvą bei Vėdarų kaimą. Vincas Lukša savo poezijoje nepamiršo mamos, gimtųjų namų, rudeniškų jurginų ir lakštingalų giesmių, o Albinas Kuliešis eilėse kalbėjo apie rudenį ir šeštadienio vakarus, kai širdis ima smarkiau plakti, o mintys tiesiog liejasi... Jasiuliškių socialinės globos namų literatei Reginai Mulevičienei rudenį smagu: čežantys lapai, geri ir vis dėlto einantys tolyn metai, bet  mes juk nesenstam, tik jaučiam giliau ir mintys labiau subrendę, o žingsniuodama „Tujų taku“, ji apžvelgė visą nueitą gyvenimą, viltingai tikėdama, kad sugrįš vaikai ar anūkai iš svečių šalių brangion tėviškėlėn.  Jos kolegė Regina Nugarienė eilėse apkeliavo plačiąją Lietuvėlę, pakilo į iliuzijų erdves, pasidalino „pinigų medžiu“, eurais sulapojusiu, ir baigė metų ratu... Želviškio poeto Antano Guzelio kūryboje turi išgirsti kiekvieną žodį, tai savotiško stiliaus eilėraščiai, bet įdomūs, intriguojantys. Jų klausytis lengviau deklamuojant  pačiam  autoriui, kai supranti, jog viskas praeis, nes viskas laikina. Želvos pedagogė Rasa Povylienė su mokiniais leidžia laikraštuką „Jaunimėlis“, kuriame atsispindi ne tik  mokyklos gyvenimas, įvairi veikla, bet ir jaunųjų literatų kūryba. Šeštokės Jolita, Luknė ir Faustina rašo eilėraštukus, o dešimtokė Agnė, dalyvaujanti įvairiuose konkursuose, kuria prozą. Mes girdėjome jos kūrinėlį „Eglutė“. Mokytoja Rasa pristatė dvi ištraukas iš mokyklos muziejuje rengiamos naujos knygelės „Senieji Želvos krašto kaimai“, kurioje įdėti Liongino Šepečio prisiminimai apie gimtąjį Kazliškių kaimą ir linksmą pavardės istoriją bei Daivos Ražanaitės- Sipienės  prisiminimai apie labai brangų jai Pilionių kaimą.

  Visus susirinkusius sveikino Želvos seniūnas  Kęstutis Mikalajūnas, kuriam ir kilo idėja surinkti visų 89 seniūnijos kaimų istorijas-prisiminimus ir sudėti į vieną knygelę, nes daug vietovių jau išnykusių. Tai kelių kartų istorija, ir seniūnas tikisi, gal dar atgys  senosios tėvų trobos su galimybe kurti čia grožį, verslą.  

  Muzikinius intarpus, suteikiančius šventei gyvumo,  geros nuotaikos, dovanojo Jasiuliškių socialinės globos namų gyventoja Eglė Staniūnaitė bei linksmų, nuoširdžių Želvos senjorių kvartetas. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Virginija Tylienė džiaugėsi gražia švente, linkėjo jos dalyviams neblėstančios kūrybos ir dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo - literatams ir muzikantams, Želvos seniūnijai, miestelio bibliotekininkei Danguolei Gabinaitienei ir jos  palaikymo komandai – Nijolei, Jolantai, Monikai bei Jasiuliškių socialinės globos namų direktoriui Viliui Petrauskui už bendradarbiavimą ir supratimą. Renginyje dalyvavo ir Želvos parapijos katalikiškųjų senelių namų gyventojai, kuriems Viešoji biblioteka padovanojo knygų.

  Tą vakarą susirinkusieji išgirdo poetinį žodį, kuris ne tik padeda susigrąžinti prabėgusios vasaros šilumą, gėrį, bet ir gydo, nuramina, paguodžia. Atgaiva užlieja sielą, augina naujas viltis, ir nebe taip graudu, kad paukščiai palieka gimtuosius namus, širdyje tampa gera ir ramu, rudens sutemos virsta šviesa...

Melanijos Širvienės nuotraukos.