Knygos „Ilgas bus mūsų kelias...“ pristatymas

2012 10 24

Romas BACEVIČIUS

Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vyko žurnalisto, laikraščių „Vakarinis Kaunas“, „Mano verslas“, „Kauno kraštas“, „XXI amžius“, „Tremtinys“, JAV lietuvių dienraščio „Draugas“ politinio apžvalgininko, Ukmergės kraštiečio Petro Katino (1937-2009) knygos „Ilgas bus mūsų kelias...“ („Naujasis lankas“, 2010) pristatymas.

Bibliotekos fojė veikė asmeninių P. Katino nuotraukų, straipsnių apie jį ir leidinių, kuriuose jis rašė, taip pat jo tapytų paveikslų paroda.

Knygos pristatyme dalyvavo europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, knygos sudarytojai dr. Palmyra Katinaitė ir Romas Bacevičius, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda, VĮ „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Šaulys, poetas Vladas Vaitkevičius, dizainerė Onutė Kujelienė bei gausus būrys kitų svečių.

Apie savo brolį, kilusį iš Ukmergės apskrities Lyduokių valsčiaus Slabados kaimo, pasakojo jo sesuo Palmyra, viena iš šios knygos sudarytojų, ypač dėkojusi prof. V. Landsbergiui, iškėlusiam mintį P. Katino rašinius sudėjus į vieną vietą išleisti knygą. Kai iš įvairių laikraščių tekstai buvo atrinkti, prof. V. Landsbergis pasirūpino ir knygos rėmėjais. Ji priminė apie brolio meilę gimtajam kraštui, jo pomėgį kiekvieną vasarą aplankyti brangius tėviškėnus.

„Petras Katinas, vienišas politikos apžvalgininkas ir analitikas, paliko savitą mūsų valstybės prisikėlimo metraštį. Stebėjo, fiksavo, mėgino paaiškinti tiesiog sugretindamas faktus. Jo straipsniai (...) sieja dar neseną mūsų praeitį, nenorinčia virsti istorija, su opia dabartimi. Skaitytojas tolydžio pagalvos: o kaip dabar? O kas pasikeitė? Norėdami susivokti sujauktoje, veidmainiškoje, populistinėje dabartyje, turėsime remtis ir tuo, kas anų, jau išėjusių į skaidresnes erdves, liko pasakyta“, – taip prof. Vytautas Landsbergis rašė apie Petrą Katiną. Šiame renginyje prof. V. Landsbergis, skaitydamas vieno laikraštyje „Mano verslas“ 1996 metais P. Katino rašyto straipsnio ištrauką, parodė, kaip jis, skaitytojams priminęs istorinius įvykius ir juos analizuodamas, įtaigiai sugebėjo pritaikyti šių dienų aktualijoms. P. Katinas buvo bene vienintelis Lietuvos autorius, išsamiai aprašęs Mažosios Lietuvos tragediją. Šios tematikos vengia ir istorikai, ir žurnalistai – galbūt tik mažoje regioninėje Vokietijos spaudoje vieną kitą straipsnį aptiktum. Dabar net politikai nedrįsta ta tema prabilti. Prof. V.  Landsbergis pabrėžė P. Katino sugebėjimą paprasčiausiais žodžiais skaitytojams priminti tai, kas buvo ir sugretinti su tuo, kas vyksta dabar, taip aiškinant kai kurių šių dienų valdžioje atsidūrusių žmonių tikrąsias užmačias.

Knygos sudarytojas R. Bacevičius susirinkusiųjų klausė, kiek jie ir išvis ar girdėję apie savo kraštietį, devyniolika metų rašiusį išsamius straipsnius ne didžiojoje, populiarioje, bet mažais tiražais ėjusioje spaudoje,  ir iš reakcijos suprato, kad kažką girdėjusių būta labai mažai. Aišku, kad ukmergiškiai tokios spaudos mažai teskaito, o „XXI amžių“ skaitė tol, kol Ukmergėje jį aktyviai platino kun. Petras Purlys. Kai šio kunigo neliko Ukmergėje, kažkur prapuolė ir katalikiškos spaudos skaitytojai. R. Bacevičius kvietė perskaityti šią knygą ir susipažinti su kraštiečiu P. Katinu, žmogumi, kurį ir jam teko laimė pažinti. Kalbėtojas taip pat kvietė atkreipti dėmesį į tylius, ramius, dorus savo kaimynus, kurie galbūt yra labiau nusipelnę Lietuvai (tik dėl jų kuklumo kartais apie tai nežinome), negu per įvairią žiniasklaidą išgarsintieji, nors to neverti.

„XXI amžiaus“  redaktorius Edvardas Šiugžda ukmergiškiams pasakojo apie P. Katino produktyvumą, sugebėjimą kiekvienam  laikraščio numeriui pristatyti po kelis rimto darbo reikalaujančius straipsnius. Tik rašydavo Petras visada ranka, mokytis dirbti kompiuteriu ir juo rinkti tekstus jis nenorėjo.

Poetas Vladas Vaitkevičius atskleidė savo pažinties su P. Katinu detales ir sakė, kad žinodamas savo bičiulio sugebėjimus būtent jis Petrą raginęs imtis rašyti į spaudą. Taip buvęs Geležinkelių depo darbininkas atėjo į žurnalistiką ir tapo svarbiausiu kelių laikraščių politiniu apžvalgininku.

Nemažą laiko dalį užėmusioje meninėje renginio dalyje tenoras Arūnas Dingelis ir P. Katino sūnėnas pianistas Mantautas Katinas atliko kelis kūrinius, kurie irgi priminė gabaus kraštiečio asmenybę – jis dažnai lankydavosi sūnėno ir kituose rimtosios muzikos koncertuose, teatrų spektakliuose. Preliudą P. Katino atminimui pagrojo ir prof. V. Landsbergis.

Melanijos Širvienės ir Ričardo Šaknio nuotraukos.