"Kai nukrinta rasa ant žodžio..."

2012 10 18

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ


Taip buvo pavadintas rugsėjo 26 dieną vykęs vienas iš poezijos renginių, skirtų Vlado Šlaito viešosios bibliotekos 90 metų jubiliejui, kurio metu Ukmergėje susitiko Žemaitijos ir Aukštaitijos literatai.

Į Viešąją biblioteką susirinko gražus būrelis svečių – Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Aldona Jonauskienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dangira Undžienė, šio krašto literatų sambūrio „Aura“ atstovai, kraštietis poetas Alfas Pakėnas, draugijos Lietuvai pagražinti pirmininkas Juozas Dingelis, ukmergiškiai literatai, kiti svečiai.


Po viešnagės bibliotekoje, visi drauge patraukėme Žemaitkiemio link. Čia svečiams atvėrėme nedidukes, jaukiai girgždančias Vlado Šlaito namelio duris, grožėdamiesi, kaip ant baltų jo langinių tyliai krinta spalvingi klevų lapai. O miestelio bibliotekoje svečius svetingai sutiko vyresnioji bibliotekininkė Ramunda Misiūnienė, beje, pati kilusi iš Mažeikių rajono, Sedos miestelio. Todėl su džiaugsmu skubėjo vaišinti  kraštiečius savo bitučių medumi ir naminiu sūriu,  svečiai dovanojo Ramundai savo krašto leidinius, kurie gražiai praturtins bibliotekos lentynas. O po to per Valus, Martnonis pasukome ieškoti Antalaušių vienkiemio,  miško gilumoje prigludusio prie Alaušų ežero, kur mūsų laukė sodybos šeimininkas Vytautas Pupšys, metų pradžioje viešėjęs Mažeikių bibliotekoje ir čia pristatęs savo brolio knygą „Prašau žodžio“. Atvykome pačiu laiku: senoviniame angliniame virdulyje laukdama svečių pukšėjo žolynų arbata, kvepėjo verdama žuvienė, malonią šilumą skleidė pavėsinėje įrengtas židinys, o jam dosniai talkino rudens saulė, matyt, džiaugdamasi retais atvykėliais, nes pasiekti šį vienkiemį  ne taip jau ir paprasta. Pakeliui per mišką ir krūmus vos patys nepasiklydome, tad paežerėje išvydę boluojančius stogus, nubridome klausti kelio...


Tačiau tai buvo tik smagi atrakcija. Kaip ir visa viešnagė Vytauto sodyboje. Įsitaisę ant ilgo, romantiškai aplūžusio seno liepto į ežerą, klausėmės poezijos. Ją skaitė mažeikiečiai poetai Janina Butnorienė, Leonas Mitkus, ukmergiškiai Leonora Jankeliūnienė ir Albinas Kuliešis, Alfas Pakėnas, Juozas Dingelis ir kiti. Jaukiai dunksėdamos,  į seną valtį pakrantėje tyliai plakėsi ežero bangelės, sūpuodamos raudonųjų vandens lelijų žiedus. Šeimininkas pasakojo, jog kiekvieną rudenį savo sodyboje prisirenka baravykų ir rudmėsių, o kad beržyne skendinčiame šulinyje su raudonu stogeliu vanduo tikrai šaltas ir gardus, įsitikinome patys. Tą rudens dieną regėjosi, jog ir šulinys, ir sena valtis, ir net anglinis virdulys buvo kupini poezijos...