Dovana Lyduokių bibliotekai – 56 knygos

Rasa Griškevičienė

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Lyduokių kaimo padalinio skaitytojai įgijo dosnią rėmėją, iš kurios jau antrąjį kartą sulaukė ne kalėdinių, o gausių vidurvasario dovanų. Rašytoja Rasa Aškinytė, kritikų ir skaitytojų laikoma viena įdomiausių šiuolaikinių literatūros kūrėjų Lietuvoje, padovanojo Lyduokių bibliotekai gerą pusšimtį naujų knygų. Ji studijavo istoriją, turi filosofijos magistro laipsnį, dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Rašytoja įsitikinusi, kad tiek istorijos, tiek filosofijos išsilavinimas aiškiai atsispindi jos knygose, nes nuo to sunku pabėgti. Parašiusi romanus „Rūko nesugadinti“, „Lengviausias“,  „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ (pripažintas geriausia 2014 m. knyga suaugusiems, išverstas į anglų kalbą), „Glesum“ (2017 m. pelnęs literatūrinę J. Paukštelio premiją), „Istorija kaip upė“, knygą vaikams „Beveik varlės“. Filosofijos ir etikos vadovėlių vaikams autorė.

Prieš trejus metus R. Aškinytė viešėjo mūsų krašte. Po Ukmergę ją tada lydėjo Griežionių kaime gyvenantis dailininkas Anatolijus Stiško. Jie drauge aplankė kolegas Laimutę Dzigaitę, Rimantą Zinkevičių, viešėjo Anatolijaus sodyboje, seniūnijoje, o vakare susitikimas su lyduokiečiais vyko miestelio bibliotekoje. Tąsyk Rasa atvyko pagal projekto programą, atvežė Lyduokių skaitytojams dovanų dešimt „Vagos“ leidyklos knygų, vakarą bibliotekoje filmavo LRT televizija.

Netrukus bibliotekos šeimininkė Janina Baškauskienė gavo R. Aškinytės laiškelį, kuriame rašytoja pasakojo, jog labai mėgsta knygas, jas nuolat perka, skaito ir jau nebeturi, kur jų dėti. Paklausė, gal Lyduokių biblioteka priimtų? „Su didžiausiu džiaugsmu ir dėkingumu atsakiau į Rasos laišką, ir į Lyduokius atkeliavo 70 knygų iš rašytojos namų bibliotekos“, – šypsodamasi pasakoja bibliotekininkė Janina. Šioje siuntoje buvo nemažai vaikiškų knygų, kurias puošė Rasos sūnaus, pradinuko Huberto rankute paliktas įrašas: „Dovanoju Lyduokių bibliotekai“.

Gražus įrašas tąsyk liko ir Lyduokių moterų informacijos ir užimtumo klubo facebook paskyroje. „Po tokių susitikimų siela atgyja. Patiki, kad ne nuo gyvenamos vietos, ne nuo namo dydžio ir ne nuo daikto kainos priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Taip, reikia praktinių, materialių dalykų. Bet labai reikia ir džiaugsmo sielai, harmonijos mintims. Kaip suprantamos knygos. Paprastumo. Aiškumo. Buvimo savimi. Vilties... Visa tai jautėme tiek susitikimo su rašytoja Rasa Aškinyte metu, tiek po jo bendraujant su skaitytojais prie arbatos puodelio, tiek vaikštant po mūsų miestelį. Ačiū. Rasai už padovanotą laiką ir mintis. „Vagos“ leidyklai – už padovanotas knygas. Anatolijui Stiško – už suteiktą galimybę mums geriau pažinti autorę ir jos kūrybą. Bibliotekininkei Janinai – už autorės leidinių parodą. Skaitytojams, buvusiems susitikime, – už kartu praleistą laiką. Iki kitų susitikimų Lyduokių bibliotekoje“, – rašė bibliotekos skaitytoja Vida Meliūkštienė.

O štai dabar, tarsi Joninių dovana bibliotekininkei Janinai ir jos skaitytojams, Lyduokius pasiekė dar vienas brangus „krovinys“ iš Rasos namų. Jame – 56 pastaraisiais metais išleistos knygos, kurių vertė – daugiau kaip 200 eurų. Mat rašytoja ir vėl nebeturi joms vietos, todėl nutarė draugiškai pasidalinti šituo turtu su lyduokiečiais. Bibliotekininkė ir vėl neslepia džiaugsmo. Tarp dovanotų leidinių – populiarių serijų „Kultinės knygos“, „Mokslas visiems“, psichologijos ir kulinarijos knygos, biografiniai romanai, poezijos rinkiniai, lietuvių vaikų-tremtinių atsiminimai ir kiti leidiniai. Rasa dovanojo ir tris savo sutuoktinio, poeto, filosofo Liutauro Degėsio knygas.

„Nežinau kaip jūs, bet aš tai žiauriai pavargstu galvoti, – teigia R. Aškinytė savo internetinėje svetainėje. – Tada sėdžiu ir mezgu kilimus. Visai negalvodama. Nes vos tik smegenys įsijungia, iškart prasideda: "Kam to kilimo reikia? Pasaulyje ir taip milijonai kilimų. Gal geriau būtų megzti iš ekologiškų siūlų? Gal imti kitas spalvas? Gal reikėjo megzti platesnį? Gal reikėjo visai nemegzti? Ir išvis, ką čia veiki, nieko geriau nesugalvoji? Tuščiai gaišti laiką, jau geriau tą ar aną padarytum? Bet kad ir tas, ir anas nedaug būtų prasmingiau, o gal gyvenimas išvis prasmės neturi..." Tada užtildau smegenis, tiesiog sėdžiu ir mezgu, nieko negalvodama, tiesiog jaučiu, kaip kutena siūlai, klausau, kaip cinksi virbalai, ir darosi taip ramu. Jei tik norite, galite kilimą nusipirkti. Jis tam ir skirtas – gulėti ir negalvoti, atsijungti nuo visų ir nuo visko. Negalvoti, tik jausti“. 

Vitos Jasionytės-Dagienės, viešosios bibliotekos bei asmeninio archyvo nuotraukos.