Gyvenimas – keturiuose žodžiuose

2012 07 04

Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidaryta vilniečio fotomenininko, sporto žurnalisto, dainininko Aloyzo Stasyčio fotografijų paroda, skirta Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai.


Ekspozicijoje – iškilių Lietuvos asmenybių, tautos kultūrai, menui ir sportui nusipelniusių žmonių, portretai: dirigentas Gintaras Rinkevičius, operos solistai Vladimiras Prudnikovas, Virgilijus Noreika, Irena Milkevičiūtė, Violeta Urmana, Sigutė Stonytė, Vytautas Juozapaitis, baleto žvaigždės Aliodija Ruzgaitė, Loreta Bartusevičiūtė, režisieriai Jonas Jurašas, Arūnas Abukevičius, sportininkai Rimas Kurtinaitis, Virgilijus Alekna, akrobatinio skraidymo čempionas Jurgis Kairys ir daugelis kitų žinomų šalyje bei pasaulyje žmonių.
   Parodos autoriaus gyvenimas – toks pat margas ir spalvingas kaip ir jo fotografijos. Jis šiandieną ir pats teigia nežinantis, ko daugiau jame – sportininko ar menininko. Mat dar mokyklos suole „užsikrėtęs“ sporto liga, taip jos ir neišsigydė – žaidė krepšinį, tinklinį, stalo tenisą, dirbo laikraščio „Sportas“ apžvalgininku ir fotografu, rašė reportažus apie varžybas ir įžymius šalies sportininkus. O tuo pačiu metu dainavo Lietuvos televizijos ir radijo valstybiniame chore, populiariame TVR vyrų oktete ir profesionalių atlikėjų trio „Diemedis“. Gyvenimas tais metais bėgo „ant ratų“: su choru išvažinėta visa Rusija, Vakarų ir Rytų Sibiras, Uralas, Tolimieji rytai. O „Diemedžio“ kolektyvas visuomet buvo laukiamas įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Kartu su solistais į kelionę leisdavosi ir žinomas radijo diktorius Juozas Šalkauskas, koncerto metu skaitydavęs lietuvių poetų eiles. Likimas Juozą Šalkauską ir Aloyzą Stasytį suvesdavo ne tik įvairių miestų scenose. Jie abu skraidė ir fotografavo Europos oro balionų čempionate, o per Kalėdas Juozas tapdavo Kalėdų seneliu, Aloyzas – muzikantu, akordeonu pritardavęs šventinių renginių dalyviams.
   1989-1992 metais Aloyzas Stasytis dainavo Operos ir baleto teatro chore ir fotografavo operos įžymybes. Vieni ryškiausių to meto prisiminimų – viešnagė Italijoje, kur vyko Džiuzepės Verdžio operų festivalis. Tos dienos buvo kupinos didžiulės įtampos, varginančių repeticijų ir nenusakomos palaimos, girdint tūkstantinės žiūrovų minios plojimus ir ovacijas, kai pasibaigus spektakliui atlikėjas stovėjo scenoje šalia garsiausių Lietuvos operos žvaigždžių.  „Viešpatie, iš kur aš čia atsiradau? Kaip aš čia patekau? Ar tai čia aš, tas pats vaikigalis, kruvinai nudaužytais keliais, kažkada padėjęs tėvui giedoti „Kalvarijas“ Pajūralio bažnyčioje? Ir aš kartu su visais dainavau tą muziką, kurios, užgniaužę kvapą, žmonės klausosi didžiausiuose pasaulio teatruose?“ – mąstė tada Aloyzas, o graudulys, stresas buvo sumišęs su begaline laime ir pasididžiavimu. Vėliau su operos spektakliais koncertuota ir Vokietijoje, Olandijoje, Suomijoje, kitose šalyse.
   Kai bėgantys metai privertė atsisveikinti su Operos ir baleto teatru, A.Stasytis ėmė dirbti Kūno kultūros ir sporto departamento atstovu spaudai. Jis dalyvaudavo sporto konferencijose, pasitarimuose, užsienio svečių priėmimuose, olimpinių, pasaulio ir Europos čempionų apdovanojimų ceremonijose pas Lietuvos Respublikos Prezidentą, Vyriausybės rūmuose, Seime, teikė informaciją žiniasklaidai, pats rašė ir fotografavo. „Tapau laisvu menininku ir laisvu sporto žurnalistu“, - šypsodamasis savo dabartinę veiklą apibūdina 75-erių metų jubiliejų šiemet švenčiantis parodos autorius, teigdamas, jog jo gyvenimas telpa keturiuose žodžiuose: sportas, teatras, literatūra ir muzika.  Paklaustas, koks jo fotografijų parodos pavadinimas, autorius pataria neieškoti jo darbuose didelio meno. „Tai Lietuvai nusipelnę žmonės, kurie pavaizduoti ne kaip ypatingi fenomenai, o kaip paprasti, gyvenimiški, su nuovargio šešėliu akyse Nepriklausomos Lietuvos patriotai. Norėjau, kad juos pamatytų iš arčiau. Tik gaila, kad tiek daug vertų parodyti liko už kadro...“

Rasa Griškevičienė

Melanijos Širvienės nuotraukos.