2019 09 12

Prezidentas Antanas Smetona: „Kas nori šviesti kitiems, tas pats turi būti šviesus“

Antanas Smetona  jo visuomeninė kultūrinė ir politinė veikla2019-aisiais sukanka 100 metų, kai Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės prezidentu. Antanas Smetona – garsus tautinio atgimimo veikėjas, vienas svarbiausių nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų, pirmasis ir paskutinysis jos prezidentas, talentingas publicistas, puikus stilistas, filosofas, pedagogas. A. Smetona aktyviai užsiėmė ne tik politine, bet ir leidybine bei kultūrine-šviečiamąja veikla: redagavo tokius leidinius kaip „Viltis“, „Lietuvos aidas“, „Vairas“, „Lietuvos balsas“, „Tautos vairas“ ir kitus. Taip pat jis dalyvavo mokslo plėtroje, yra paskelbęs originalių bei verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų. 1923-1927 metais Lietuvos universitete A. Smetona dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką.

Skaityti daugiau...
2018 11 08

Vlado Šlaito viešoji biblioteka (2005-2018 m.)

biblioteka ruduo2005-aisiais metais biblioteka vykdė kraštiečio poeto Vlado Šlaito atminimui įamžinti skirtą projektą, kurio metu Ukmergės rajone, Žemaitkiemyje, buvo atidarytas ir pašventintas Vlado Šlaito tėvų namelis, kuriame įrengta poetui skirta ekspozicija ir atkurta autentiška kambario aplinka. Viešajai bibliotekai buvo suteiktas Vlado Šlaito vardas. Po remonto pagražėjusi biblioteka sulaukė 13 300 daugiau lankytojų nei praėjusiais metais.

Įgyvendinant Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programą, Kultūros ministerija bibliotekai skyrė naujų kompiuterių, spausdintuvų bei projektorių. Bibliotekoje ir padaliniuose toliau plėtėsi interneto paslaugos, buvo atnaujinti viešosios interneto prieigos taškai, prie Viešosios bibliotekos pastatytas knygų grąžinimo įrenginys, skirtas knygas grąžinti bibliotekos nedarbo laiku.

Per 2007-uosius metus biblioteka įvykdė ne vieną projektą, skirtą vaikų ir jaunimo skaitymo skatinimui, savojo krašto pažinimui.

2009-2010 metai buvo nelengvi bibliotekos veiklai. Trūko lėšų knygoms, periodikai įsigyti, teko trumpinti bibliotekos darbo laiką ir uždaryti tris kaimo filialus. Tačiau lankytojų bibliotekoje netrūko.

2012 metais iš dalies pasikeitė Viešosios bibliotekos struktūra: vietoje Informacijos-bibliografijos skyriaus įsteigiami Bibliografijos-kraštotyros ir Informacijos skyriai. 2014 metais Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius persikėlė į patalpas, esančias viešojoje bibliotekoje. Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyrius perkeltas į Bibliografijos-kraštotyros skyriui priklausiusias patalpas. 2015 metais pradėtas rengti Viešosios bibliotekos renovacijos investicinis projektas. Laimėjus projekto „Bibliotekos pažangai“ konkursą „Gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymo bibliotekose stiprinimas“, Viešojoje bibliotekoje ir kaimo padaliniuose vyko gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymai, siekiant pagerinti bendruomenės narių gyvenimo kokybę, jų socialinę, kultūrinę ir ekonominę raidą.

Biblioteka kryptingai vykdo ir kraštotyrinę bei leidybinę veiklą. Bibliotekos darbuotojai aktyviai prisidėjo prie savo krašto ir jo žmonių garsinimo dalyvaudami projekte „Vilniaus apskrities kraštotyros informacijos sklaida internete“. 2002 m. biblioteka išleido knygą "Ukmergės viešoji biblioteka", kurioje pateikta bibliotekos istorija, darbuotojų prisiminimai, gausu nuotraukų. Nemažai leidinių yra skirta ir poeto Vlado Šlaito kūrybai populiarinti, atminimo įamžinimui: 2005 m. pasirodė knyga „Vladas Šlaitas: bibliografijos rodyklė“, kurioje visa informacija nuo poeto Vlado Šlaito pirmųjų literatūrinių bandymų iki šių dienų studijų apie poetą, 2006 metais biblioteka išleido knygelę „Poezijos atlaidai Žemaitkiemy...“, 2007 metais buvo išleistas kūrybinės jaunimo stovyklos dalyvių darbų katalogas pagal poeto Vlado Šlaito eiles bei jo gyvenimo detales „Aš esu žodžio tapytojas“. Šiais leidiniais biblioteka siekė įamžinti poeto atminimą, prisiliesti prie Vlado Šlaito kūrybos, supažindinti su ja jaunąją kartą. Taip pat bibliotekos darbuotojai išleido ne vieną leidinį apie Ukmergės kraštą ir kraštiečius, taip garsindami savo rajoną.    

Per 95-erius gyvavimo metus Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos sukaupta patirtis ir kiekvienų metų įdirbis šiandien leidžia ugdyti kūrybišką asmenybę bei didžia dalimi prisidėti prie kultūrinės vertės visuomenėje kūrimo.

 

Į pradžią

2018 11 08

Ukmergės rajono savivaldybės viešoji biblioteka (1995-2004 m.)

Biblioteka Vytauto g. 301995 metais priimtas Lietuvos respublikos bibliotekų įstatymas. Vadovaujantis šiuo įstatymu ir Ukmergės rajono mero potvarkiu, Centrinė biblioteka pavadinta Ukmergės rajono savivaldybės viešąja biblioteka, o jai pavaldžios 2 miesto ir 34 kaimo bibliotekos – miesto ir kaimo filialais. Pagal šį potvarkį, kaimo bibliotekos, nuo 1991 metų priklausiusios apylinkių kultūros centrams, vėl grąžinamos Viešosios bibliotekos pavaldumui. Šis pasikeitimas sudarė palankesnes sąlygas organizuoti bibliotekinę veiklą ir atkurti vieningą bibliotekų tinklą. Nuo 1995 metų, nors ir nežymiai, bet bibliotekoje ėmė didėti skaitytojų skaičius.

Pamažu gerėjo ir bibliotekos materialinė situacija. 1997 metais biblioteka įsigijo naują kopijavimo aparatą ir pradėjo teikti kopijavimo paslaugas.

Prasidėjus privatizacijai Vaikų literatūros skyrius, kuris buvo įsikūręs Kęstučio a. 18, perkeliamas į  Gedimino gatvę. 72 kv. m. bibliotekai skirtas patalpų plotas aptarnavimo sąlygų beveik nepagerino, bet čia jau nebereikėjo kūrenti krosnių, buvo ir kiti patogumai [1].

 1999 metais rajono Tarybos sprendimu įsteigta literatūrinė Vlado Šlaito premija. Jos laureate tais metais tapo kaunietė literatūrologė Indrė Žekevičiūtė, parengusi Vlado Šlaito poezijos rinktinę „Saulė ant šaligatvio“. 2000-ųjų metų premija buvo skirta „Gimtosios žemės“ laikraščio žurnalistei Rasai Griškevičienei už mažosios publicistikos rašinius „Laiškai Tau“. 2001-aisiais metais Vlado Šlaito premija įteikta kultūros almanacho „Eskizai“ redkolegijos nariui Kęstučiui Česnaičiui už dramos kūrinius [2].

2000-aisiais metais biblioteka persikėlė į naujas patalpas Vytauto g. 30. Į naujas patalpas bibliotekininkai persikėlė per parą, o po dviejų savaičių jau pradėjo aptarnauti lankytojus. Vaikų literatūros skyrius iš Gedimino gatvės persikėlė į buvusias Viešosios bibliotekos patalpas Vytauto gatvėje. Skyrius buvo įsikūręs antrajame pastato aukšte, o kitose patalpose buvo likę Viešosios bibliotekos atsarginis fondas ir dubletinė literatūra. Persikėlus į naujas patalpas buvo keičiama Viešosios bibliotekos struktūra bei darbuotojų pareigybės.

2001 metais Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo skyriuje įrengtos pirmosios kompiuterizuotos darbo vietos darbuotojams, o dar po metų bibliotekoje įrengta Interneto skaitykla su keturiais kompiuteriais skaitytojams. Viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus patalpose buvo atidarytas Viešojo interneto prieigos centras su keturiomis darbo vietomis.

2002 metais Viešosios bibliotekos direktorės pareigas pradėjo eiti Rasa Griškevičienė. Tais pačiais metais, minint bibliotekos 80-metį pirmą kartą buvo išleista knygelė „Ukmergės viešoji biblioteka“, kurioje apžvelgta bibliotekos istorija, pateiktos darbuotojų mintys apie bibliotekininko profesiją. Rengiamos šventės bei įvairūs renginiai gerino bibliotekos įvaizdį ir didino gyventojų susidomėjimą šia įstaiga.  

2004 metais, įgyvendinus investicinį bibliotekos pastato rekonstrukcijos projektą, atsirado palankesnės sąlygos gerinti bibliotekinį aptarnavimą ir plėsti paslaugas vartotojams. Vasario mėnesį prasidėjusi Viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcija truko pusmetį, tačiau vartotojų aptarnavimas ir remonto sąlygomis bibliotekoje nenutrūko. Po remonto bibliotekoje atidaryta nauja Interneto ir periodikos skaitykla. Taip pat bibliotekoje padaugėjo renginių, susitikimų su kraštiečiais bei knygų autoriais. Apie viešosios bibliotekos veiklą daugėjo straipsnių rajono ir respublikinėje spaudoje, buvo sukurta bibliotekos interneto svetainė [3].



[1] Bibliotekininkystė Ukmergėje. Ukmergės viešosios bibliotekos istorija / parengė Margarita Rokienė. – Ukmergė, 2012. – 36 p. – Spausd.
[2] Nepriklausomybės ir atgimimo metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 16
[3] Bibliotekininkystė Ukmergėje. Ukmergės viešosios bibliotekos istorija / parengė Margarita Rokienė. – Ukmergė, 2012. – 36 p. – Spausd.

Į pradžią

2018 11 08

Ukmergės centrinė biblioteka (1973-1994 m.)

2018-01-12-15-17-00-011973 metais Kultūros ministerijos kolegija priėmė nutarimą dėl valstybinių masinių bibliotekų centralizacijos. Ukmergės rajoninė biblioteka tapo Centrine biblioteka, pakeista jos struktūra, sudaryti 5 skyriai: Skaitytojų aptarnavimo skyrius, Vaikų literatūros skyrius, Bibliografinis-informacinis skyrius, Knygų komplektavimo ir tvarkymo skyrius bei Metodinis skyrius. Įkurta spaudinių skaitykla, mainų rezervinis fondas. Bibliotekos vedėjo pareigybė pakeista į direktoriaus pareigybę [1]. Centralizuojant bibliotekų tinklą buvo uždaryta 12 kaimo bibliotekų. Centrinei bibliotekai 1978 metais priklausė 2 miesto ir 39 kaimo filialai. 1979 metais rajono Komjaunimo ir Sporto komitetams išsikėlus į kitas patalpas, Centrinei bibliotekai buvo atiduotas ir pirmasis pastato aukštas, kur įsikūrė administracija, Metodinis skyrius ir Mainų-rezervinis fondas.

Visos bibliotekos patalpos nebuvo pritaikytos bibliotekinei veiklai, todėl pradėta rūpintis pastato kapitaliniu remontu. 1980 metais, prasidėjus remontui, biblioteka laikinai išsikėlė į Kultūros namus. Remontas buvo baigtas 1983 metais. Atlikus pastato rekonstrukciją buvo išgriauta dalis vidinių sienų ir įrengtos dvi skaityklos bei nedidelė salė renginiams pirmame aukšte, buvo nudažytas bibliotekos fasadas ir sutvarkyta aplinka. Pagerėjo sąlygos ir skaitytojams, ir darbuotojams, biblioteka sulaukė daugiau lankytojų [2].

1986 metais suremontuotos ir pertvarkytos Vaikų literatūros skyriaus patalpos, esančios Kęstučio a. 18 [3].

Bibliotekos darbuotojai21987 metais Margaritą Rokienę paskyrus Ukmergės rajono Liaudies kontrolės komiteto inspektore, Centrinės bibliotekos direktore skiriama Vaikų literatūros skyriaus vedėja Valerija Židonienė. Tais pačiais metais bibliotekoje pradėta taikyti nauja spaudinių klasifikacija, paruošta pagal rusišką modelį BBK (bibliotekinė-bibliografinė klasifikacija), tačiau jau 1988 metų pabaigoje Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijų kolegija nutarė Lietuvos bibliotekose naudoti Universaliąją dešimtainę klasifikaciją. Pagal šią klasifikaciją nuo 1991 metų pradėtos tvarkyti  ir Ukmergės centrinės bibliotekos knygos.

Nuo 1988 metų į biblioteką pradėjo grįžti ikisovietinio laikotarpio spaudiniai. 1990 metais buvo gautas A. Šapokos redaguotas „Lietuvos istorijos“ leidimas.   

1990-1991 metais Centrinės bibliotekos veikla susijusi su Lietuvai reikšmingais įvykiais ir permainomis mūsų šalies gyvenime. Visa tai, kas buvo svarbu mūsų šalies žmonėms, turėjo įtakos ir bibliotekų veiklai. Atsižvelgiant į naujus laikmečio reikalavimus ir pasikeitusius skaitytojų poreikius, pagrindinis bibliotekos darbuotojų dėmesys buvo skirtas knygų fondo peržiūrėjimui, naujo informacinio fondo kaupimui, siekiant papildyti fondus išimtais leidiniais. Taip pat buvo nurašyta nemažai aktualumą praradusių ir nepaklausių spaudinių bei dubletų. 

1991 metais, remiantis Ukmergės rajono valdybos potvarkiu, pakeista kaimo bibliotekų priklausomybė – jos priskiriamos apylinkių kultūros centrams. 1992 metais Centrinė biblioteka įgavo ūkinį ir finansinį savarankiškumą, buvo įsteigtas vyr. buhalterio etatas. Tais pačiais metais įkurtas Lietuvos bibliotekininkų draugijos Ukmergės skyrius. Skyrių sudarė 29 nariai. Skyriaus pirmininke išrinkta vyriausioji bibliotekininkė Margarita Rokienė.



[1] Bibliotekų centralizacija. 1973-1990 metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 9
[2] Bibliotekininkystė Ukmergėje. Ukmergės viešosios bibliotekos istorija / parengė Margarita Rokienė. – Ukmergė, 2012. – 36 p. – Spausd.
[3] Bibliotekų centralizacija. 1973-1990 metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 11

Į pradžią

2018 11 08

Ukmergės rajoninė biblioteka (1950-1972 m.)

DSCF44031950 metų vasarą respublikoje buvo sudaryti 87 rajonai, bibliotekos perorganizuotos į rajonines bibliotekas. Respublika padalyta į Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos sritis ir įkuriamos bibliotekos, kurių viena pagrindinių veiklų buvo metodinės pagalbos teikimas rajonų bibliotekoms. Bibliotekų darbuotojams pradėti organizuoti seminarai, kursai, pasitarimai.

1950 metais Ukmergės rajoninės bibliotekos spaudinių fondą sudarė 13 tūkstančių knygų, tarp kurių 41 procentas buvo rusų kalba [1].

Tais pačiais metais Ukmergės biblioteka tapo rajonine biblioteka, taip pat įkurtos Smėlių rajoninė biblioteka bei rajoninė vaikų biblioteka. Trijų miesto bibliotekų fonduose buvo sukaupta 26162 vnt. knygų, bibliotekose skaitė 4938 skaitytojai [2].

Vadovaujantis rajoninių bibliotekų nuostatais, kuriuose rašoma, kad rajoninėse bibliotekose, turinčiose daugiau kaip 10 tūkstančių knygų turi būti sisteminis ir abėcėlinis katalogai, Ukmergės rajoninė biblioteka pradėjo sudarinėti šiuos katalogus. Taip pat nuostatuose pažymėta, kad rajoninės bibliotekos turi turėti atskirą kilnojamąjį fondą, taigi bibliotekoje nuo 1954 metų išskiriamas atskiras kilnojamojo fondo skyrius [3].

Be pavadinimoŠiuo laikotarpiu pasikeičia net trys bibliotekos vedėjai: 1951-1952 metais bibliotekai vadovavo Leonora Česnulevičiūtė, 1952 metų rugsėjo mėnesį į biblioteką atvyko dirbti pirmoji bibliotekininkė specialistė Gražina Brinzaitė-Vasiliauskienė, vadovavusi kolektyvui iki 1953 metų rugsėjo. 1953 metų rudenį bibliotekos vedėju buvo paskirtas Vilniaus kultūros technikumą baigęs Kazimieras Mickus, dirbęs čia iki 1970 metų [4].

Rajoninė biblioteka nuolat teikė pagalbą kaimo bibliotekoms. Ji žymiai sustiprėjo nuo 1952-1953 metų, kai į rajoną atvyko dirbti pirmieji bibliotekininkai specialistai. Nuolat buvo organizuojami seminarai ir pasitarimai, kuriais buvo siekiama padėti kaimo bibliotekoms, suteikti joms ne tik metodinę, bet ir praktinę pagalbą. Kaimuose nedirbo turinčių bibliotekininko išsilavinimą specialistų, todėl rajoninės bibliotekos darbuotojai nuolat važiuodavo į kaimus. 1958 metų duomenimis, rajone buvo 29 kaimo bibliotekos, į kurias išvykta 40 kartų [5].

Nuo 1955 metų pradėti rengti bibliotekininkų kursai pačioje Ukmergės bibliotekoje. Pirmuosius kursus, trukusius metus laiko, baigė 6 merginos, kurios ir įsidarbino kaimo bibliotekose. Apie Žemaitkiemyje gerai dirbusią V. Aleknavičiūtę-Tamošiūnienę buvo rašoma ir žurnale „Bibliotekų darbas“ [6]. Po truputį gerėjo įdirbis įvairiose bibliotekinio darbo srityse. Už gerą darbą Ukmergės biblioteka buvo įvertinta Kultūros ministerijos padėka. Garbės raštai įteikti bibliotekos vedėjui Kazimierui Mickui ir kilnojamojo fondo vedėjai Jadvygai Malinauskienei [7]. Biblioteka buvo įsikūrusi Ukmergės miesto centre, dabartinėje Kęstučio aikštėje. Pirmajame šio pastato aukšte buvo vedėjo kabinetas ir kilnojamasis fondas, antrajame – skaitykla ir abonementas.1 metų trukmės bibliotekininku

1955 metais rajoninei ir vaikų bibliotekoms paskirtas dviejų aukštų pastatas Vytauto g. 22. Pirmajame aukšte įsikūrė vaikų biblioteka, antrajame – rajoninė biblioteka [8]. 1957 metais bibliotekos skaitykloje be periodinių leidinių dar priskiriamas ir knygų fondas: enciklopedijos, žinynai, žodynai [9]. Sparčiai didėjo skaitytojų skaičius, leidinių fondai, literatūros išduotis. Bibliotekos darbuotojai dalyvavo įvairiose veiklose, ruošė renginius, dalyvavo respublikiniuose bibliotekininkų konkursuose. 1957 metais bibliotekininkų paruoštas plakatas pateko tarp geriausiųjų Vilniaus ir Kauno regionuose [10].

1959 – 1960 metai buvo reikšmingi bibliotekos veikloje. Pradėta sudarinėti sisteminį katalogą, rengti seminarus bibliotekos darbuotojams [11]. Bibliotekoje pradėta ruoštis laisvam skaitytojų priėjimui prie knygų fondų, pradėtos sudarinėti kraštotyros ir periodikos straipsnių kartotekos. Rajoninėje bibliotekoje stiprinama metodinė veikla, padaugėja metodinių išvykų į kaimo bibliotekas, kur atliekama darbo ir veiklos analizė. Biblioteka savo transporto neturėjo, todėl darbuotojai važiuodavo dviračiais, kolūkio sunkvežimiais, tekdavo eiti ir pėsčiomis. 1967 metais bibliotekoje atsiradus metodininko etatui, organizuojama dar daugiau seminarų, išvykų į kaimo bibliotekas, pradedamos ruošti metodinės rekomendacijos. 1970 metais, iš darbo išėjus bibliotekos vedėjui Kazimierui Mickui, bibliotekos vedėja paskiriama Margarita Rokienė, iki tol dirbusi metodininke [12].



[1] Sovietinės okupacijos pradžia. Karo ir pokario metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 7
[2] Ukmergės centrinės bibliotekos istorija: 1922-1976 / paruošė Vanda Masalskienė, Valerija Židonienė. – Ukmergė, [1977]. – 72 p. – Mašinr. – Įrištas.
[3] Ukmergės centrinės bibliotekos istorija: 1922-1976 / paruošė Vanda Masalskienė, Valerija Židonienė. – Ukmergė, [1977]. – 72 p. – Mašinr. – Įrištas.
[4] 1950-1973 metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 8
[5] Ukmergės centrinės bibliotekos istorija: 1922-1976 / paruošė Vanda Masalskienė, Valerija Židonienė. – Ukmergė, [1977]. – 72 p. – Mašinr. – Įrištas.
[6] Mikalajūnaitė, V. Ukmergės rajone reikalai neblogi // Bibliotekų darbas. – 1960, Nr. 4, p. 10-11.
[7] Dėl respublikos kultūros-švietimo įstaigų apžiūros rezultatų // Bibliotekų darbas. – 1958, Nr. 1, p. 42-43
[8] Bibliotekininkystė Ukmergėje. Ukmergės viešosios bibliotekos istorija / parengė Margarita Rokienė. – Ukmergė, 2012. – 36 p. – Spausd.
[9] Bibliotekų ir skaityklų vedėjų suvažiavimas // Tarybinis kelias. – 1945, bal. 20
[10] Bibliotekinių plakatų apžiūra // Bibliotekų darbas. – 1957, Nr. 4, p. 46.
[11] 1950-1973 metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 8
[12] Bibliotekininkystė Ukmergėje. Ukmergės viešosios bibliotekos istorija / parengė Margarita Rokienė. – Ukmergė, 2012. – 36 p. – Spausd.

Į pradžią